VILNIUS, liep 7 — Sputnik, Aleksandr Lipovec. Paragauti kibinų ir pagal senovinį receptą pagamintos chalvos galima karaimų tradicinių amatų pamokų metu, nes karaimų bendruomenė Trakuose surengė atvirų durų dieną. Užsieniečiai, vaikštinėjantys Karaimų gatve, kviečiami susipažinti su ilga Lietuvos karaimų istorija.
"Lietuvos valstybė brangina karaimus ir suteikia paramą Lietuvos Karaimų kultūros bendrijos projektams. Šią tarptautinę karaimų kalbos ir kultūros stovyklą palaikė Vyriausybė. Papildomą paramą gauna mūsų religinė bendruomenė. Mes su valstybe labai gerai bendradarbiaujame ir remiame vieni kitus", — sakė Sputnik Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė.
Karaimai apsigyveno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse XIV amžiaus pabaigoje. Manoma, kad Vytautas galėjo išsivesti karaimus, nukovęs netoli Azovo vieną iš ordų. Apie 350 karaimų šeimų buvo apgyvendinta šalia Trakų ežerų prie pagrindinės Lietuvos kunigaikščių pilies.
Karaimai-kariai saugojo tiltus ir salos pilį, kiti žmonės prekiaudavo, dirbo žemę žemdirbystę, vertėsi amatais ir dirbo vertėjais. Vėliau karaimai apsigyveno visoje Lietuvos teritorijoje.
Didžiausios bendruomenės įsikūrė Biržuose, Naujamiestyje, Pasvalyje, Panevėžyje. Šiandien Lietuvoje gyvena apie 250 karaimų.
"Beveik per šešis su puse amžius karaimai integravosi Lietuvos visuomenę, bet neprarado savo kultūros. Mūsų bendrijos nariai gali laisvai rinktis savo likimą, bet dauguma stengiasi išsaugoti savo identiškumą, savo šaknis. Nėra tokių karaimų, kurie atsisakytų savo tautybės. Šioje stovykloje dalyvauja vaikai iš mišrių šeimų, bet jie stengiasi išsaugoti istoriją ir savo protėvių tradicijas", — sakė Firkavičiūtė.
Lietuvos karaimų kultūros bendrija įkurta 1988 metais. Karaimų religinė bendruomenė buvo teisėtai priskirta prie devynių tradicinių religinių bendruomenių.
Karaimų bendrija gavo juridinio asmens teises ir kenesą(karaimų maldos namai — Sputnik) Vilniuje. Kenesa buvo restauruota 1993 metais ir iš naujo pašventinta.
Pagal religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, Lietuvos vyriausybė kiekvienais metais skiria lėšas karaimams lygiai kaip ir kitoms religinėms bendruomenėms. Karaimai tapo neatskiriama istorinio, dvasinio bei socialinio Lietuvos palikimo dalimi.
