VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Kiekvienais metais kovo pirmomis dienomis Vilniaus senamiesčio gatves užlieja šurmulingas Kaziuko savaitgalis. Šiais metais pats gausiausias tautodailininkų ir liaudies meistrų sambūris kovo 3-5 dienomis džiugins sostinės gyventojus ir svečius ne tik tradiciniais amatais, bet ir šiuolaikiniais sprendimais.
Kaziuko mugės prekybos vietų organizatorius Vytenis Urba teigia, kad šiemet 17 kilometrų besitęsianti mugė ne tik šurmuliuojanti, bet ir modernėjanti.
"Kasmet mugę aplankantys vilniečiai ir miesto svečiai nori išvysti kažką naujo ir įdomaus, tad šiemet mugės erdvėse susijungs tradiciniai amatai ir šiuolaikinės tendencijos. Bus galima įsigyti ne tik medinių šaukštų, bet ir šalies jaunųjų dizainerių darbų, paragauti ne tik lietuviškos, bet ir užsienio virtuvių, atrasti pramogų ir sau, ir savo šeimai", — pasakoja Urba.
Pasak organizatorių, Kaziuko mugėje šiemet dalyvaus 16-os užsienio šalių atstovai, bendras užsienio dalyvių skaičius sieks 600.
Vilniaus senamiestyje vyksiančios Kaziuko mugės ilgis — apie 17 kilometrų.
Oficiali Kaziuko mugės atidarymo ceremonija vyks kovo 3-ią dieną, penktadienį, 15 valandą, Arkikatedros aikštėje prie varpinės.
Neregėtas pinigas — euro pusantrokas
Savo 414-ąją sukaktį minėsianti Kaziuko mugė šiemet išsiskirs ne tik renginių ir pramogų gausa, bet ir bus įamžinta kolekcinėje, dailininko Ryto Jono Belevičiaus kurtoje monetoje, kuri taps šių metų Kaziuko mugės simboliu.
Tradicinę šventę įamžins to paties dizaino, bet skirtingų nominalų dvi monetos. Tai bus neįprasto nominalo — 1,5 euro moneta iš vario ir nikelio lydinio (tiražas — 25 tūkstančiai vienetų) ir penkių eurų spalvota sidabro moneta (tiražas — 2 tūkstančiai vienetų).
"Toks pusantro euro nominalas — aliuzija į lietuviškąjį pusantroką, kaldintą Vilniaus monetų kalykloje XVII amžiuje, su šiuo laikmečiu ir siejamos Kaziuko mugės tradicijos", — sako Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius ir Lietuvos monetų kalyklos valdybos pirmininkas Mindaugas Vaičiulis.
Kolekcines 1,5 euro monetas bus galima įsigyti Kaziuko mugės metu.
Į mugę — ir su mokėjimo kortelėmis
Ilgą laiką vienintelė atsiskaitymo priemonė mugėje buvo grynieji pinigai. Tačiau anot " Swedbank" Lietuvoje Pardavimų valdymo ir rinkodaros departamento direktorės Astos Margevičienės, keičiantis gyventojų įpročiams, neišvengiamai keičiasi ir Kaziuko mugė.
"Šiandien mugės lankytojų piniginėse tikrai rasime mokėjimo korteles, kurios tampa populiariausia atsiskaitymo priemone. Palaikome modernėjančios mugės idėją ir siekiame, kad kuo daugiau prekeivių turėtų elektroninius kortelių skaitytuvus ir sudarytų lankytojams galimybes atsiskaityti greitai ir patogiai", — sako Margevičienė.
Mugės kultūros renginiuose — Kazimiero kiemas
Pirmąkart prie Kaziuko mugės prisidės ir Vilniaus Arkivyskupija, kuri surengs Dangiškojo mugės globėjo — Šv. Kazimiero šventę.
Pirmąją mugės dieną, kovo 3-ią, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje vyks koncertas "Karūnavimo Mišios" pagal Volfgangą Amadėjų Mocartą (dalyvaus Arkikatedros jaunimo choras ir choras "Ąžuoliukas"). Mugės lankytojai bus kviečiami atvykti į Karališkąją naktį Katedroje.
Šeštadienį, kovo 4-ą, vyks edukacinės programos ir ekskursijos Bažnyčios paveldo muziejuje, o sekmadienį mugę vainikuos Šv. Mišios Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje. Arkikatedros aikštėje įsikurs vienuolijų ir Arkikatedros bendruomenių palapinės.
Mugės kultūros programos organizatorius — Vilniaus etninės kultūros centras — visas tris mugės dienas lankytojus kvies į koncertus Arkikatedros ir Rotušės aikštėse, taip pat specialiai įrengtose scenose prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Nacionalinio dramos teatro ir Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro.
Koks Kaziukas be rekordo?
Lukiškių aikštės prieigose drožėjas Virgilijus Laučiūnas sieks į rekordų knygą įrašyti naują — didžiausios Lietuvos klumpės — rekordą.
"Darbuosiuos tiek, kiek reikės, kad sukurčiau autentišką lietuviškų klumpių porą, kurios aukštis sieks daugiau nei du metrus. Mėgstu iššūkius!" — sako drožėjas.
Pasak meistro, jei nesutrukdys oro sąlygos, rekordą užfiksuoti bus galima antrąją mugės dieną — šeštadienį.
Kol vyks klumpių drožybos darbai, Arkikatedros aikštėje jaunųjų mugės dalyvių lauks "Kaziuko vaikų pasaulis", kur visas tris mugės dienas vyks edukaciniai žaidimai, pažintis su pasakų personažais, menų dirbtuvės, viduramžių mokyklėlė, triušių paroda ir daug kitų dalykų.
Dizaino alėja
Šiemet Kaziuko mugėje pirmąkart bus įrengta Dizaino alėja, kurioje Lietuvos dizaineriai ir kūrėjai pristatys naujausias savo kolekcijas.
Dizaino alėjoje, kuri bus įkurta Arkikatedros prieigose prie Šventaragio ir Pilies gatvių sankryžos, bus galima rasti lietuviškų prekinių ženklų drabužių, rankų darbo aksesuarų, juvelyrikos ir namų interjero detalių.
Dizaino alėja — vieta, kur bus galima atsipūsti nuo gatvės šurmulio, ramiai pasivaikščioti ir rasti unikalią dovaną sau ar artimam žmogui.
Į Kaziuko mugę — su "Uber" programėle
Kaziuko mugės organizatoriai šiemet į ją kviečia keliauti išmaniai, ir, kaip patys sako "poniškai" — išsikviesti automobilį per "Uber" programėlę. Tiems, kurie su "Uber" keliaus pirmą kartą, kelionė į Kaziuko mugę nieko nekainuos.
Mugės žemėlapyje bus pažymėtos specialios vietos, kuriose "Uber" partneriai-vairuotojai galės paimti ir išleisti keleivius. Sau patogiausią iš šių nustatytų vietų mugės lankytojai galės pasirinkti programėlėje.
"Džiaugiamės pasiūlydami skaitmeninius sprendimus, kurie padeda šventiškai paminėti tradicijas. Kviečiame pamiršti rūpesčius, ieškant stovėjimo vietos, ir neprarasti šventinės nuotaikos ilgai žingsniuojant per Vilniaus senamiestį. Tereikia bakstelti vieną mygtuką programėlėje ir į mugę atvyksite greitai, pigiai ir patogiai", — sako "Uber" vadovas Baltijos šalyse Enn Metsar.
Šventės atsiradimas
Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero šventė gimė VII amžuje, kai 1602 metais Popiežius Klemensas VIII karalaitį Kazimierą paskelbė Šventuoju. XIX amžiuje Vilniaus pirkliai gavo privilegiją rengti trijų dienų Šv. Kazimiero mugę.
Kaziuko mugė vadinama viena didžiausių ir autentiškiausių mugių Baltijos šalyse.
Į Kaziuko mugę suguža ne tik atokiausių Lietuvos kampelių, bet ir kaimyninių šalių amatininkai. Be tradicinių mugės akcentų, Kaziuko mugėje prekiaujama socialiai remtinų asmenų, globos namų auklėtinių dirbiniais. Mugėje visada gausu ne tik liaudies meistrų pagamintų daiktų, bet ir renginių.
Mugė pritraukia kelis šimtus tūkstančių lankytojų. Antrąją mugės dieną vyksta šventinės teatralizuotos eitynės, kuriose dalyvauja, kaip ir senais laikais, žymiausi amatininkai, liaudies meno, senovės amatų propaguotojai. Amatininkų, tautodailininkų eitynės Vilniaus gatvėmis ypatingos dėl to, kad reiškia meistrų vienybę ir nusiteikimą po viena vėliava siekti bendrų tikslų.
