Deginti sausą žolę ne tik pavojinga, bet ir brangu

© PixabayСухая трава
Сухая трава - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Ugniagesiai perspėja, kad pavasario metu sausos žolės deginimas sukelia didelių gaisrų pavojų, todėl už tai bus griežtai baudžiama

VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Lietuvoje šiemet atvirosiose teritorijose jau kilo 188 gaisrai, iš jų vien per kovo mėnesį — 103, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Dažniausia gaisrai kyla dėl sausos žolės deginimo.

Sudžiūvusi žolė, ražienos, šiaudai neretai skendėjo liepsnose dėl neatsargaus žmogaus elgesio.

Daugiausia tokie gaisrai įsiplieskia Vilniaus apskrityje, kur daug apleistos, nedirbamos žemės. Nesuartuose dirvonuose pernykštė žolė dažnai deginama ir Kauno, Klaipėdos bei Šiaulių apskrityse.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per penkerius metus šalyje atvirosiose teritorijose kilo 22 974 gaisrai. Juose žuvo vienas gyventojas, 9 traumuoti. Ugnis sunaikino aštuonis statinius,  62 — apsaugoti nuo ugnies.

Saugokitės — rengiami reidai

Ugniagesiai ir aplinkosaugininkai rengia reidus, kurių metu gyventojams nuolat primena, kad jie, degindami žolę,  baudžia patys save, nes tokių gaisrų metu apdegama, o kartais net žūstama, be to, teršiamas oras, niokojama gamta. Tačiau gyventojai niekaip negali atsisakyti šio blogo įpročio.

Сотрудники пожарно-спасательных подразделений МЧС - Sputnik Lietuva
Ugniagesiai: savanorių pagalba — neįkainojama

Deja, padegėjai nesusimąsto, kad jie vėjais paleidžia mokesčių mokėtojų pinigus, nes, gesinant pernykštę žolę, naudojamas kuras, eksploatuojama brangi gaisrinė technika. Be to, gesindami tokius gaisrus, ugniagesiai gali ir nespėti nuvykti į kitą, pavyzdžiui, gyvenamojo namo gaisrą, kur galbūt žūsta žmonės.

Neretai žolės gaisrus sukelia vaikai ir paaugliai, todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo tėvų ir pedagogų įspėti juos apie tokių gaisrų daromą žalą ir keliamą pavojų.

Pasistenkite užgesinti

Ugniagesiai įspėja gyventojus, kad nedegintų pernykštės žolės, o pastebėję tokius gaisrus, nepraeitų pro šalį, bet pasistengtų juos užgesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus.

Tokius gaisrus galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis ar užtrypiant ją kojomis, užpilant vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų toliau ir nepadarytų didelių nuostolių. O jeigu matote, kad jos nepavyks greitai užgesinti, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.

Gresia baudos

Administracinių nusižengimų kodekse, pagal 286 straipsnį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — nuo 60 iki 300 eurų.

Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso baudos - Sputnik Lietuva
Infografika
Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso baudos

Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — nuo 120 iki 350 eurų.

Naujienų srautas
0