Šiandien krikščionys švenčia Verbų sekmadienį

© Flickr / www.tOrange.biz Valdemar FishmenВербные веточки
Вербные веточки - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Šiais metais sutapo katalikų ir stačiatikių Velykos, šiandien krikščionys švenčia Verbų sekmadienį

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Verbų sekmadienį prisimenamas iškilmingas Kristaus įžengimas į Jeruzalę. Jeruzalėje Jėzus buvo sutiktas kaip pranašas, Dievo sūnus, didis žmogus. Įžengiant į miestą žmonės jam po kojomis klojo palmių ir alyvų šakeles.

Pietų šalyse šį sekmadienį šventinamos palmių šakelės. Mūsų kraštuose vietoj jos šventinama visžalio kadagio šakelė ar kitokia verba. 

Jėzaus Kristaus prisikėlimo iš mirusiųjų po nukryžiavimo dieną, arba Velykas, katalikai ir stačiatikiai švęs vieną dieną — balandžio 16 dieną, atitinkamai sutapo ir Verbų sekmadienio datos.

Verbų sekmadienio mišios šiandien vyks visose Lietuvos bažnyčiose. Verbų sekmadienis reiškia širdžių atvėrimo Kristui šventę. Ji pradėta švęsti nuo IV amžiaus.

CC BY-SA 2.0 / William Heusmann / Šv. Onos bažnyčia Vilniuje
Костел святой Анны в Вильнюсе - Sputnik Lietuva
Šv. Onos bažnyčia Vilniuje

Į namus parsinešta pašventinta verba, pagal liaudies tikėjimą, turi stebuklingų galių. Garbingiausioje namų vietoje, užkišta už šventojo paveikslo, ji saugo namus nuo visokio blogio. Ja smilkomi namai, sergantys gyvuliai ir žmonės. Tikima, kad verba panaikina apžavus ir užkerėjimus, gina namus nuo žaibo.

Išmesti verbos negalima: atsinešus naują verbą, senoji sudeginama.

Kai kur dar gaji tradicija Verbų sekmadienį šeimos narius pažadinti išplakant verba, tikint, kad taip jie įgis stiprybės ir sveikatos. Anksčiau šventinta verba auklėjo ir vaikus, kad šie nebūtų užsispyrę, taip pat vagis, kad nebevogtų. Paplakdavo verba ir naminius gyvulius, nes buvo tikima, kad taip išvengs nužiūrėjimo.

© Sputnik / Александр ЛиповецAušros vartų koplyčia Vilniuje
Часовня Остробрамской иконы - Sputnik Lietuva
Aušros vartų koplyčia Vilniuje

Verbų sekmadieniu prasideda Didžioji savaitė. Ji mini Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą. Svarbiausios jos dienos — Didysis ketvirtadienis, Didysis penktadienis, Didysis šeštadienis ir sekmadienis — Velykos.

Пасхальные блюда - Sputnik Lietuva
Apklausa: kiek lietuviai skirs pinigų Velykoms

Didysis ketvirtadienis — tai Eucharistijos, arba šv. Mišių įkūrimo, diena. Ketvirtadienį Kristus su savo mokiniais švenčia paskutinę vakarienę. Kviečia: dalykitės duona — tai yra mano kūnas, gerkite vyno — tai yra mano kraujas — įsteigia švenčiausiuosius Sakramentus.

Didįjį penktadienį minima Jėzaus mirtis ant kryžiaus. Tą dieną jis buvo nuimtas nuo kryžiaus ir palaidotas.

Didysis šeštadienis — Kristaus prisikėlimo iš mirusiųjų diena. Nusileidus saulei, pradedamas švęsti Velyknaktis. Didžiojo šeštadienio nakties vigilija — tai nakties pamaldos iš šeštadienio į sekmadienį.

Kristaus prisikėlimo šventė — Velykos bus švenčiamos kitą sekmadienį ir pirmadienį — balandžio 16 ir 17 dienomis.

Naujienų srautas
0