Pentagono vado Džeimso Matiso vizitas į Lietuvą — "Patriotų" žaidimai

© Sputnik / Андрей Александров / Pereiti į medijų bankąУчения вооруженных сил России и Белоруссии "Запад-2013"
Учения вооруженных сил России и Белоруссии Запад-2013 - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
JAV gynybos sekretoriaus Džeimso Matiso vizitas į Lietuvą pridėjo jai pasitikėjimo Amerika ir NATO, kuris buvo susvyravęs po to, kai Donaldas Trampas buvo išrinktas JAV prezidentu

Vilnius gavo aiškią žinią — jis nebus paliktas likimo valiai Rusijos grėsmės akivaizdoje. Tačiau, įsiklausius į Lietuvos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio žodžius, ta grėsmė nelabai reali.

Kuo svarbus Lietuvai Matiso vizitas

Pirmiausiai, JAV gynybos sekretorius, galima sakyti, nuramino Lietuvą, pagirdamas ją už karinio biudžeto didinimą (po Trumpo pareiškimų Vokietijai ir Pietų Korėjai tapo neaišku, ką reikės daryti lietuviams, jeigu ir jiems bus išrašyta sąskaita už gynybos paslaugas).

Американские ракеты Patriot размещены в Польше - Sputnik Lietuva
Mattisas neįvardijo sistemos "Patriot" dislokavimo Baltijos šalyse datos

Kitus reikšmingus Matiso apsilankymo šalyje momentus, kalbėdamas nacionalinėje televizijoje, apibendrino Lietuvos krašto apsaugos ministras Karoblis. Jo teigimu, simboliškai šį vizitą dabartiniame tarptautiniame kontekste galima prilyginti Džordžo Bušo vizitui į Lietuvą 2002 metais. Be to, pasak Karoblio, Amerika visiškai supranta grėsmes Lietuvai ir pasiruošusi paremti ją tiek, kiek reikia užtikrinti jos suverenitetą.

Pastaruoju atveju viena iš svarbiausių pokalbių temų tapo JAV ilgojo nuotolio priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemos "Patriot" dislokavimas Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse, nes šiuo metu jos faktiškai neturi pilnavertės oro gynybos sistemos ir be NATO pagalbos negalės jos sukurti, ką pripažino ir Karoblis.

Ar Lietuvoje bus dislokuotos "Patriot" sistemos

Matisas ir Karoblis nei paneigė, nei patvirtino gandus apie tai, jog raketinis kompleksas "Patriot" gali atsidurti Lietuvoje jau artimiausiu metu, sakydami, kad po konsultacijų bus padaryta tai, ko reikės. Tačiau NATO politikos Baltijos regione tendencija (perėjimas nuo atgrasymo prie gynybos stiprinimo) rodo, kad atitinkamas sprendimas, turbūt, yra tik laiko klausimas (galbūt, jis bus priimtas jau NATO suvažiavimo Briuselyje gegužės 25 dieną metu).

Tuo pat metu Matisas pabrėžė, kad "Patriot" dislokavimas Lietuvoje nebūtų nukreiptas prieš Rusiją, nes tai yra gynybinio pobūdžio pajėgumai (nors kažkodėl tai, kai Rusija nusprendė dislokuoti Kaliningrado srityje savo oro gynybos sistemą S-400, Vilnius ėmė aiškinti, kad šis žingsnis kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui).

Skvernelis išreiškė susirūpinimą dėl karinių pratybų "Zapad-2017" >>

Akivaizdu, kad Maskva reaguos į "Patriot" atsiradimą Lietuvoje, galbūt, sustiprindama savo puolamąjį raketinį (dislokuos papildomus taktinius raketinius kompleksus "Iskander") bei aviacinį potencialą Kaliningrado srityje ir/ar Baltarusijoje, o tai reiškia, kad Rusijos ir NATO priešpriešos spiralė išsisuka toliau.

Tuo pat metu abi pusės atkakliai tvirtina, kad neturi agresijos planų viena kitos atžvilgiu. Tai kur gi problema? Trūksta abipusio situacijos supratimo ir pasitikėjimo ar įsikiša politika?

Rusijos grėsmė yra, bet jos nėra

Vienoje sovietinėje komedijoje herojus pasakė garsiąją frazę: "Jis kaltas, bet jis nekaltas". Kaip pažymėjo ministras Karoblis, Lietuva ir NATO sutaria, kad Rusija tampa vienintele konvencine grėsme Aljansui, ir Baltijos regionas šiuo atveju yra vienas iš jautriausių taškų. Tačiau toliau Lietuvos gynybos vadas, komentuodamas Rusijos ir Baltarusijos "Zapad 2017" karines pratybas, tiesiog pritrenkė laidos vedėją: "Žiūrint objektyviai, šiuo metu nėra jokių požymių, ir matyt nebus, kad tai yra kažkokia rimtesnio pobūdžio konflikto preliudija".

Президент Литвы Даля Грибаускайте и солдаты литовской армии во время учений Железный волк-2016 - Sputnik Lietuva
Trys priežastys, dėl kurių Lietuva nepatenkinta pratybomis "Vakarai-2017"

Tokiu būdu vyksta keistas asmens susidvejinimas valstybiniame lygmenyje. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad "Zapad 2017" pratybos yra demonstratyvus pasiruošimas karui su Vakarais, o jos gynybos ministras pabrėžtinai teigia, kad tai jokia karo preliudija. O paaiškinimas yra labai paprastas.

Ponas Karoblis, vertindamas situaciją realistiškai ir, galbūt, neturėdamas didelės politinių pareiškimų patirties, greičiausiai, pats to nesuprasdamas, išklojo visą tiesą — Rusijos karinės grėsmės Vakarams nėra. Ji yra tik tiems, kas nori ją matyti ir kas ją dirbtinai kuria — tokiems, kaip Amerikos "vanagai", kurie, sukurdami Europai "Rusijos baubą", nori supriešinti ją su Maskva ir taip įtvirtinti savo pozicijas ES, bei tokiems, kaip Lietuvos politinis elitas, kuris sąmoningai pritaria minėtai iš esmės antieuropietiškai Jungtinių Valstijų politikai, siekdamas turėti pagrindinio JAV "vanagų" agento Europoje statusą.

Naujienų srautas
0