Lietuvoje auga finansiškai neraštingi jaunuoliai

Деньги высыпаются из кармана
Деньги высыпаются из кармана - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Beveik 70% Lietuvos šeimų savo finansus planuoja intuityviai, o su vaikais apie pinigus kalbasi vos 12%

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Finansinio raštingumo tyrimo rezultatai parodė, Lietuvos penkiolikmečiai iš visų vertintų europiečių atsidūrė priešpaskutinėje vietoje, praneša "Swedbank".

Tarptautinio mokinių vertinimo (PISA) tyrimo rezultatus paskelbė Pasaulinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Tyrimas parodė, kad kartu su Slovakija Lietuvoje gyvena finansiškai neraštingiausi jaunuoliai. Tiesa, suaugusiųjų finansinio raštingumo kompetencijų tyrimai apie lietuvius taip pat nesako nieko gero.

Šeima — vienas pagrindinių finansų valdymo mokytojų

"Swedbank" Finansų instituto atliktas tyrimas atskleidė, jog beveik 70% Lietuvos šeimų savo finansus planuoja intuityviai, o su vaikais apie pinigus kalbasi vos 12%. Tai labai nuviliantis skaičius, nes šeima — ir ne tik Lietuvoje — yra vienas pagrindinių finansų valdymo mokytojų. Jei vaikas bus kviečiamas drauge dėlioti šeimos biudžetą, planuoti atostogas, sumokėti mokesčius, tai bus jau tiek daug.

Swedbank - Sputnik Lietuva
"Swedbank": lietuviai aktyviai ima paskolas būstui

Deja, mokykloje mokinius ekonomikos pagrindų ir finansų valdymo pradeda (ir gana fragmentiškai) mokyti tik 9-10 klasėse, tarsi iki tol jiems supratimo ir žinių apie finansus visai nereikėtų.

Neretai ir patiems suaugusiems žinių labai trūksta ir jie vadovaujasi mitais ir nuojautomis, be to, yra ir socialinės rizikos šeimų, kurios nesugeba prisiimti tiek atsakomybės už vaiko ugdymą, kiek turėtų idealiu atveju. Todėl priešmokyklinė darželio grupė turėtų būti starto taškas, kai atsakomybės dalį prisiimtų ir valstybė. Tokio amžiaus vaikas jau disponuoja savo pajamomis ir paprastai būna gavęs du "atlyginimus" — iš Kalėdų senelio ir gimtadienio proga iš draugų.

Vėliau mokykloje vaikas jau privalo suprasti, kad norai ir šeimos finansinės galimybės dažniausiai skiriasi. Mokinys turi planuoti savo kad ir nedideles pajamas ir žinoti, kad galima rasti būdų papildomai užsidirbti.

Studentiškos "pagundos"

Mokyklą baigęs jaunuolis turėtų priimti racionalius finansinius sprendimus: baigus mokyklą, o ypač persikėlus į kitą miestą ar valstybę, reikės rinktis, kur gyventi, kokiu transportu važinėti, kaip maitintis, spręsti, ar reikės paskolos studijoms, ar pavyks derinti papildomą darbą ir studijas.

Евро и калькулятор - Sputnik Lietuva
Tyrimas: beveik pusė Lietuvos šeimų finansus planuoja kartu

"Swedbank" Finansų instituto tyrimai atskleidžia, kad vidutinės studentų Lietuvoje patiriamos išlaidos yra artimos 300 eurų per mėnesį. Jei mokinys iki tol kišenpinigių gaudavo po 2 eurus kasdien, tai žengus žingsnį į studentų pasaulį jam 300 eurų yra didžiuliai pinigai. Todėl gali būti sudėtinga atsispirti pagundai mėnesio biudžetą išleisti čia ir dabar.

PISA tyrimo duomenys taip pat rodo, kad yra didžiulis vaikų finansinio raštingumo atotrūkis tarp mokinių iš Vilniaus, didžiųjų miestų ir rajonų bei kaimiškų vietovių mokyklų. Tam, kad nebūtų dviejų skirtingų valstybių — vienos didmiesčiuose, kitos provincijoje — finansinio raštingumo pagalba mažesnių miestų ir kaimų vaikams yra vienas iš sprendimo būdų.

Naujienų srautas
0