Ne visi lietuviai supranta kovą prieš Astravo AE

© RIA Novosti . Edvinas MamontovasNieko nesuprantu!
Nieko nesuprantu! - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Lietuvos Seimas valstybės mastu pripažino Baltarusijoje statomą atominę elektrinę nesaugiu objektu, kuris kelia grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojų sveikatai

— Labas, Ramūnai! Ar skaitei apie naują sprendimą, kurį vakar priėmė Seimas dėl Baltarusijos atominės? Paaiškink tu man, prašau, kodėl mus, lietuvius, taip stipriai jaudina Baltarusijos reikalai? Ar mes per mažai savo problemų su elektra turime po Ignalinos jėgainės uždarymo?

— Labas, Artūrai! Na, visų pirma, mūsų politikų logika turi pagrindą vien dėl to, kad atominė statoma netoli Lietuvos sienos. Tu iš pradžių prisimink Černobylio katostrofą ir tos pačios Baltarusijos teritorijos užteršimo mastus. O nuo Černobylio iki Baltarusijos oi, kaip toli dar. Jeigu kas nors panašaus įvyks Astrave, tai visa Lietuva taps branduoliniu kapinynu. Visi mūsų miškai ir ežerai šimtui metų liks radioaktyvūs, o žmonės gaus tokią radiacijos dozę, kad dauguma mirs per kelis metus. Ar tu to nori?

— Aišku, kad nenoriu, aš tokio likimo savo šaliai nelinkiu. Bet juk šiuolaikinės atominės turi didelę apsaugą. Šios sistemos buvo suplanuotos ir pagamintos jau po Černobylio tragedijos. Štai ir Astravo jėgainės statybininkai sako, kad jie stato super saugią atominę, kurį atitinka visas TATENA normas.

— Bet tu užmiršai dar vieną avariją. Fukusimą prisimini? Japonijos įmionė "Chitači" jau tikrai turėjo tobuliausias pasaulio atominės energetikos technologijas, o reaktorius vis dėlto sprogo. Todėl aš netikiu 100 procentiniu saugumu bet kokio atominio reaktoriaus. Ir mūsų politikai teisūs, kai sako, kad atominė Baltarusijoje gresia kaip tik Lietuvos saugumui. Be to,  jau buvo daug tų nelaimingų atsitikimų Astrave, ir tai lietuviams kelia didelį susirūpinimą.

— Bet juk Baltarusija turi teisę pati spręsti ką, kur ir kada stayti savo teritorijoje! Tai tas pats kaip mano kaimynas pradėtų nurodinėti man, kurioje aš savo žemės sklypo vietoje turiu pastatyti tvartą ir kokia spalva jį nudažyti. Mano teritorija — ką noriu, tą ir darau!

— Gerai, tegul būna tvarto pavyzdys. Štai mes su tavimi kaimynai. Mūsų žemės sklypus skiria plona tvora. Tu pastatai visai šalia šios tvoros savo tvartą, kuriame tu laikysi ir benziną, ir dažus, ir dar daug degios medžiagos. Išeina, kad nuo tavo vos 3-4 metrai. O, neduok Dieve, tavo tvartas užsidegs nuo trumpo sujungimo? Juk pelė gali pergraužti laidą? Štai ir dega tavo tvartas, o vėjas ant mano namo permeta ugnį. Todėl mane, kaip tavo kaimyną, jaudina ir tvarto saugumas, ir atstumas iki mano namo.

— Tu gerai man paaiškinai. Tuomet dar pasakyk, kaip Lietuva gali atsisakyti Astravo jėgainės elektros energijos. Juk neįmanoma identifikuoti, kur pagaminta mūsų laidais tekanti elektra. Pavyzdžiui, pagal benzino kokybę galima nustatyti, kur jis buvo pagamintas. Bet elektros laiduose niekaip neatskirsi — kur ji pagaminta Elektrėnuose ar Baltarusijoje. Štai, pavyzdžiui, mes perkame elektrą iš lenkų, gauname ją per "LitPol". O kur garantijos, kad lenkai, nusipirkę elektrą iš Baltarusijos, neperparduos jos mums, tik brangiau?

— Todėl mūsų politikai ir ragina visą Europos visuomenę atsisakyti idėjos pirkti elektrą, pagamintą Astrave. Tiesa, kol kas nei viena valstybė, kuri turi bendrą sieną su Baltarusija, 100-procentinių garantijų Lietuvai nedavė. O pinigai, kaip žinoma, nekvepia. Elektra taip pat.

— Ačiū tau, Ramūnai, už pilną informaciją. Dabar aš suprantu, kad Lietuvos kova prieš Baltarusijos atominę labiau primena Don Kichoto kovą su vėjo malūnais.

Naujienų srautas
0