— Regina, girdėjau, kad mokykloje, kurioje mokosi tavo vaikas, mokytojai planuoja turistinę kelionę į Rusiją. Ir tu leisi savo vaikui važiuoti?
— Petrai, kas per klausimas? Aišku, leisiu. Taigi labai įdomu savo akimis pamatyti ne tik Rusijos paminklus, bet ir susipažinti su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, kuri savo laiku buvo net iki Juodosios jūros, istorija. Juk Lietuvos ir Rusijos istorijos glaudžiai susijusios. Todėl mūsų sūnus turi tai pamatyti.
— O nebijote, kad ten Rusijoje, jusų vaikui apie Lietuvos istoriją pripasakos blogų dalykų, kuriuos oficiali Rusijos valdžia interpretuoja ne taip, kaip parašyta mūsų vadovėliuose? Štai, pavyzdžiui, Rusijos užsienio reikalų ministerija pasipiktino vaizdo įrašu apie "miško brolius"…
— Manau, kad mūsų vaikai ne tokie kvaili, kad išklausę skirtingas nuomones, negalėtų rasti savo sprendimo. O reversas labai plonas, kad monetą ar medalį galima būtų išlaikyti pusiausvyroje. Svarbiausia, kad abi šalys nekonfliktuotų dėl istorijos, o su pagarba diskutuotų, susėdę aplink apvalujį stalą. Mes turime savo vaikus ugdyti draugystės ir tarpusavio supratimo dvasioje, o ne skatinti karą tarp kaimynų. Sutinku, kad ilgoje Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo istorijoje buvo ir šviesių, ir tamsių laikotarpių.
— Tiesa. Net ir Žalgirio mūšyje lietuviai kariavo prieš riterius kartu su totoriais, kartu ėjo link Juodosios jūros. O sovietmečiu lietuviai ramiai gyveno ir dirbo, o ne kariavo kartu su partizanais. Be to, daugelis šių dienų patriotų buvo komunistinės partijos nariai ir kovojo prieš mūsų herojus — partizanus.
— Petrai, rusai turi vieną gerą patarlę: "Kas seną prisimins, tam akį lauk". Todėl aš su malonumu leisiu savo sūnui vykti ne tik į turistines keliones, bet ir, atsiradus galimybei, į vasaros stovyklą Rusijoje. Tegul mūsų vaikai bendrauja su savo bendraamžiais ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų buvusių sovietinių respublikų. Juk visos sovietų šalys turi bendrą daugiau nei pusę amžiaus trukusią istoriją, tiesiog dabar visi eina savo keliu.
O mūsų vaikai papasakos draugams apie šiuolaikinę Lietuvą, jos pasiekimus ir gyvenimo lygį. Papasakos apie tai, kaip lietuviai šiandien gali laisvai keliauti po visą Europą. Aš žinau, kad mano sūnus yra Lietuvos patriotas ir esu įsitikinusi, kad jis apie savo šalį pasakos tik gerus dalykus. Bet tuo pačiu metu jis visada atidžiai ir su supratimu išklauso savo pašnekovą. Manau, kad tokių vaikų dėka tarp mūsų šalių niekada nebebus karo.
Iki pasimatymo!
