VILNIUS, liepos 25 — Sputnik. Įgyvendinant Lietuvos Vyriausybės programą ir siekiant, kad valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarka prisidėtų prie šalies regionų plėtros, Aplinkos ministerija planuoja steigti valstybės įmonės "Valstybinių miškų urėdija" centrinę būstinę Panevėžio rajone, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.
Artimiausiu metu Aplinkos ministerija kreipsis į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją prašydama panaudos būdu suteikti patalpas.
"Tikimės, kad rugpjūčio pabaigoje Panevėžio rajono savivaldybės taryba pritars patalpų skyrimui. Darbuotojai į centrinę būstinę turėtų keltis palaipsniui iki 2019 metų. Čia dirbs apie 150 žmonių. Tai ženkli paskata regionui, kuriame nuolatos mažėjo gyventojų", — sako Aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Centrinės būstinės įkūrimas Panevėžio rajone prisidės ne tik prie paties rajono, bet ir Panevėžio miesto ekonominio gyvybingumo skatinimo, kadangi dalis darbuotojų, tikėtina, įsikurs Panevėžyje. Panevėžio rajonas pasirinktas ir dėl puikaus susisiekimo su Vilniumi ir Kaunu.
"Norėjome, kad vieta atitiktų du kriterijus — būtų viduryje Lietuvos ir šalia greitkelio. Trečias motyvas, dėl kurio pasirinkome Panevėžį, tai čia yra viena iš trijų didžiausių urėdijų Lietuvoje", — aiškino Navickas.
Katino gyvenvietė, kuri randasi vos už beveik 18 kilomatrų nuo Panevėžio, yra 123 kilometrais nutolusi nuo Vilniaus, 101 kilometru — nuo Kauno ir 245 kilometrais nuo Klaipėdos.
Valstybės įmonė "Valstybinių miškų urėdija" veiks teritoriniu pagrindu. Įmonė turės ne mažiau kaip 25 regioninius padalinius su girininkijomis. Visos dabartinės girininkijos bus ne tik išsaugotos, bet ir stiprinamos.
Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius Miškų įstatymo pataisas, Aplinkos ministerija pradėjo rengti būtinus teisės aktus, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2018 sausio 1 deinos ir būtų galima sklandžiai pradėti valstybinių miškų valdymo pertvarką.
Miškininkų algoms valstybė ketina sutaupyti 13 mln eurų >>
Ministerija skelibia, kad šiuo metu pradedamos konsultacijos su darbuotojais, siekiant užtikrinti jų darbo, ekonominių bei socialinių teisių apsaugą ir darbų tęstinumą.
Be to tikimasi, kad po reformos finansinė grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė — kasmet būtų sutaupoma 10 milijonų eurų įmonės ir iki 3 milijonų eurų valstybės biudžeto lėšų.
