VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno vadovaujama darbo grupė parengė naujos redakcijos valstybės tarnybos įstatymą, kuris iš esmės keičia valstybės tarnybos sampratą, atlygį už valstybės tarnybą, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.
"Dabar matome, kad valstybės tarnyba yra nepagrįstai išplėsta, apmokėjimas už darbą iki galo neaiškus, grindžiamas priedais, o atsakomybė už priimtus sprendimus — neaiški", — aiškina vidaus reikalų ministras Misiūnas.
Pagal siūlomą naują valstybės tarnybos sąvoką valstybės tarnyba apimtų valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinę veiką, vykdant viešojo administravimo, vidaus administravimo kontrolės funkcijas bei padedant valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas. Į valstybės tarnybos sąvoką nepatektų vidaus administravimo funkcijos bei ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijos.
Naujas darbo apmokėjimas
Siūloma atsisakyti visų šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatytų priedų, priedą už stažą ir priedą už kvalifikacinę klasę integruojant į pareiginę algą.
Valstybės tarnautojams galėtų būti mokamos tik dviejų rūšių priemokos: 1) už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo funkcijas (iki 40 procentų pareiginės algos); ir 2) už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (iki 20 procentų pareiginės algos).
Pareiginių algų ribos projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų. Be to, numatoma atsisakyti valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis.
Pensininkai nedirba, o dalinasi patirtimi
Projekte siūlomas mentorystės institutas vietoj tarnybos pratęsimo asmenims, sulaukusiems 65 metų. Toks siūlymas leistų įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įtvirtintą siekį — valstybės tarnyboje įvesti mentoriaus etatą. Toks etatas, skirtas pensinio amžiaus sulaukusiems senjorams — buvusiems valstybės tarnautojams, specialistams, ekspertams, leistų jiems savo patirtį perduoti jauniems kolegoms, prisidėti tęsiant pradėtus ilgalaikius darbus.
Valstybės tarnautojo darbas pritaikytas prie naujojo Darbo kodekso
Projekte taip pat siūloma tikslinti kai kurias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, derinant jas su naujos redakcijos Darbo kodeksu, pavyzdžiui, valstybės tarnautojų atostogas siūloma skaičiuoti darbo dienomis; siūloma valstybės tarnautojams numatomų išeitinių išmokų dydžius artinti prie naujos redakcijos Darbo kodekse numatytų išeitinių išmokų dydžių (įvertinant valstybės tarnybos specifiką).
Projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia.
Šiuo metu bendras valstybės tarnautojų skaičius (su statutiniais) — 52580. Civilių valstybės tarnautojų (karjeros, politinio pasitikėjimo, įstaigų vadovų) — 30202. Amžiaus vidurkis — 45,52 m. Iš civilių tarnautojų didžiąją daugumą sudaro moterys — net 23 199. Vidutinis valstybės tarnautojų mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2016 metais siekė 763 eurų į rankas.
Parengtas įstatymo projektas išsiųstas derinti kitoms institucijoms, tad dar gali keistis.
Valstybės tarnybos santykiai reguliuojami Valstybės tarnybos įstatymu, kuris nauja redakcija išdėstytas 2002 metais.
