Lavrovas: Baltija nenusiramino ES "glėbyje"

© Sputnik / Евгения Новоженина / Pereiti į medijų bankąМинистр иностранных дел РФ Сергей Лавров
Министр иностранных дел РФ Сергей Лавров - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas įvardijo Rusijos veiksmus, reaguojant į neonacistinių nuotaikų plėtrą Europoje bei paaiškino, kodėl Briuselis pro pirštus žiūri į eitynes su fakelais ir tarybinių paminklų naikinimą

VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Europos Sąjunga aiškina savo atlaidų požiūrį į neonacistinių požiūrių plėtrą Baltijos šalyse nenoru jas nuskriausti — jos ir taip kompleksuoja. Tačiau Rusija laiko tai didele problema ir skirtingose tarptautinėse erdvėse stengiasi atkreipti į tai dėmesį, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Rusijos ministras spalio 16-ąją dalyvavo Pirmajame Visuotiniame jaunųjų diplomatų forume, kuris vyko Jaunimo ir studentų pasaulinio festivalio metu. Su Lavrovo kalba galima susipažinti Rusijos URM tinklalapyje (rusų kalba).

Baltijos kompleksai

Forumo dalyviai uždavė Lavrovui klausimą apie fašistines  eitynes su fakelais Baltijos šalyse. Taip pat ministro buvo paklausta jo nuomonės dėl Lenkijos dekomunizacijos įstatymo, kuris numato sunaikinti tarybinius paminklus.

Kur Lietuvoje palaidoti sovietų kareiviai - Sputnik Lietuva
Infografika
Kur Lietuvoje palaidoti sovietų kareiviai

Anot ministro, šią situaciją galima paveikti ir tai daroma jau daug metų, tačiau rezultatas neefektyvus.

Ministras nurodė, kad  jau daug metų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu priimamos rezoliucijos, kurios nukreiptos į tai, kad nacizmas nebūtų šlovinamas. Taip pat šios rezoliucijos numato Antrojo pasaulinio karo paminklų niekinimo vengimą. Lavrovo teigimu, prieštarauja tik JAV, pastaruosius tris metus Ukraina, o ES vieni balsuoja prieš, o kiti usilaiko.

"Į klausimą, kodėl mūsų kaimynai laikosi tokios pozicijos, jie atsako, kad nebenori, kad mes skriaustume Baltijos šalis — jos ir taip patiria tam tikrų kompleksų", — sakė Lavrovas.

Tuo pat metu Lavrovas pabrėžė, kad šioje rezoliucijoje neįvardinta nei viena šalis — joje tiesiog nurodomas universalus principas apie nusiklatėlių, kuriuos nustatė Niurnbergo tribunolas, šlovinimo neleistinumą.

Брифинг официального представителя МИД России М. Захаровой - Sputnik Lietuva
Rusijos URM: tikimės principingo SS veteranų eisenos Rygoje vertinimo

"Kas liečia kai kurių šalių kompleksus, tai visai ne naujiena. Kuomet trys Baltijos  šalys buvo beveik traukiamos (nes jos dar neatitiko visų narystės nuostatų) į NATO ir ES, mes klausėme "senųjų" europiečių, kam jie tai daro, kam įtraukia įias šalis į savo struktūras, tuo metu kai iš šių šalių sostinių skamba antirusiška retorika. Mums atsakė, kad retorika skamba todėl, kad jos prisimena savo Tarybų laikų pareitį (jas okupavo, jos patiria pastovią įtampą). NATO ir ES "priglaus" jas ir jos nurims. Bet jos nenurimo", — pabrėžė Lavrovas.

Ministras konstatavo, kad šiuo metu, kai keliamas klausimas dėl santykių su Rusija, ES pritaria nacionalistų mažumai, kuriai vadovauja trys Baltijos šalys ir Lenkija.

Lavrovas pažymėjo, kad tai problema. Jis pabrėžė, kad dėmesys Rusijai pritraukiamas ne tik JT Generalinės Asamblėjos rezolicijomis.

"Mes dirbame su ES, OSCE taip pat beveik kasdien siūlo atitinkamas iniciatyvas", — sakė Lavrovas.

"Bronzinė naktis" Estijoje

Estijos, kaip patarėjo šiuo klausimu, įskaitant Estijos visuomenei  vertingo rusakalbiams monumento išardymo pasekmes, pasirinkimas atrodo keistas.

2007 metų balandžio 26-osios naktį Estijos valdžia išmontavo ir perkėlė paminklą kartu su palaidotų jo papėdėje tarybinės armijos karių palaikais iš Talino centro į Karines kapines. Tai lėmė masinius neramumus sostinėje ir kitose Estijos miestuose, pasibaigusius protestuojančiųjų išvaikymu panaudojus teleskopines lazdas, gumines kulkas ir ašarines dujas.

Estija papasakos Ukrainai, kaip perkelti paminklus tarybiniams kariams >>

Policijai išvaikant antifašistinę manifestaciją peiliu į krūtinę buvo sužeistas Estijoje gyvenęs Rusijos pilietis Dmitrijus Ganinas. Naktį jis mirė ligoninėje. Iš viso 57 žmonės gavo sužalojimų.

Dekomunizacija Lenkijoje

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda liepos viduryje pasirašė įstatymo dėl komunizmo ar kitų totalitarinių režimų pastatų, objektų ir patalpų pavadinimuose propagandos pakeitimus. Įstatymas įsigalioja praėjus trims mėnesiams po pasirašymo ir numato, tarp kitko, tarybinių paminklų griovimą.

Remiantis Lenkijos nacionalinės atminties instituto, atsakingo už memorialinį darbą, skaičiavimais, dekomunizacijos įstatymas paveiks apie 230 paminklų Raudonajai armijai.

Obeliskas prie Šiaulių katedros

Pernai rugsėjį Šiauliuose lankęsis diplomatas Aleksandras Udalcovas kartu su miesto meru Artūru Visockiu aptarė greta Šiaulių katedros esančių karių kapinių likimą.

Susitikime dalyvavo architektas Vytenis Rudokas, rengiantis miesto prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos projektą. Pertvarka palies šalia Katedros esančias Antrojo pasaulinio karo karių kapines.

Rusijos ambasadorius pageidavo, kad dabar esantis obeliskas rekonstruojant aikštę nebūtų iškeltas.

Miesto meras Artūras Visockas pareiškė, kad "aikštės tvarkymo plane numatyta kaip tik visa tai liesti, pakeisti formą".

Ant sovietmečiu statyto obelisko užrašas lietuvių ir rusų kalbomis skelbia, jog jis skirtas "tarybiniams kariams, žuvusiems 1941-1945 metų kare". Anot mero, čia palaidoti ne tik tarybinės armijos kariai, bet ir daugiau žmonių, todėl "nesąžininga visą šią vietą okupuoti sakant, kad būtų palaidoti tik tarybinės armijos kariai".

Захоронение советских воинов в центре Паланги - Sputnik Lietuva
Palangos meras: sovietų karių kapų perkėlimą reikia įtvirtinti įstatymu

Šių metų gegužę Rusijos ambasada Lietuvoje išplatino pranešimą, kuriame pakomentavo Šiaulių savivaldybės planus atlikti aikštės, kur stovi paminklas tarybiniams kariams, rekonstrukciją.

Anot jos, egzistuoja trys šios problemos sprendimai: nerekonstruoti aikštės dalies, kur yra kapai; atlikti archeologinius darbus ir pernešti  karių kapus. Šiuo atveju bus sprendžiamas klausimas ir dėl paminklo perkėlimo. Trečias variantas — rekonstrukcija su visų paminklų ir kapų perkėlimu.

Ambasada pabrėžia, kad "Rusija pasiruošusi skirti lėšas šio memorialo remontui, tačiau su sąlyga, kad jo išvaizda liks nepakitusi".

Šiauliuose centrinėje aištėje stovi paminklas 53 tarybiniams kariams-išvaduotojams, tarp jų trys Tarybų Sąjungos herojai, kurie žuvo 1944 metais, išvaduojant miestą nuo fašistų. Karinis paminklas yra Lietuvos kultūros paveldo objektas.

Naujienų srautas
0