VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis sugriežtintos bausmės už didelio masto mokesčių vengimą, praneša Prezidentūros kanceliarija.
Nuo šiol už didelio masto mokestinį sukčiavimą bus baudžiama kaip už sunkų nusikaltimą. Įstatymu numatoma, kad daugiau kaip 28 tūkstančių eurų (nuo 2018 metų dėl MGL padidinimo — 37,5 tūkstančių eurų) sumą siekiančius mokesčius nuslėpusiems arba organizuotoje grupėje veikusiems asmenims bus taikoma sankcija — laisvės atėmimas iki 8 metų. Kartu dvigubai pailgės ir tokių nusikaltimų senaties terminai.
Galiojančios teisinio reguliavimo nuostatos neužtikrino adekvačių bausmių už mokestinius nusikaltimus. Todėl net ir milijoninius mokesčius slepiantys asmenys galėjo atsipirkti menkomis baudomis arba visai išsisukti nuo atsakomybės. Iki šiol tik didelės vertės PVM ir motinystės pašalpų grobstymas buvo traktuojami kaip sunkūs nusikaltimai, o už kitų mokesčių vengimą teisiama tik kaip už paprastą vagystę. Net už itin didelio masto mokestinius nusikaltimus kaltininkai nesulaukdavo griežtų bausmių, o dėl trumpų senaties terminų sukčiams dažnai pavykdavo išvengti teisingumo.
Pagal atnaujintą įstatymą menkaverte bauda nebus galima atsipirkti ir už iki šiol nesunkiu nusikaltimu laikytą deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, kai siekiama išvengti daugiau kaip 19 tūkstančių eurų (nuo 2018 metų — 25 tūkstančių eurų) mokesčių ar kitokių įmokų. Atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo pataisas, atitinkamai sugriežtinta ir administracinė atsakomybė už mokesčių vengimą.
Nacionalinis susitarimas: ir algas pakels, ir mokesčius sumažins >>
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos duomenimis, dėl mokestinių nusikaltimų valstybei vien per trejus pastaruosius metus padaryta apie 90 milijonų eurų sumą siekianti žala.
Mokesčių vengimas laikomas pavojinga nusikalstama veika ir užsienio šalyse — pavyzdžiui, Latvijoje ir Čekijoje už tai gresia net iki 10 metų kalėjimo.
