Sunku prisiminti, kada aukšto rango Lietuvos politikas buvo apsilankęs Baltarusijoje. O štai Latvijos premjeras nusprendė pasisvečiuoti kaimyninėje šalyje. Vadinasi, latviai turi apie ką kalbėtis su Lukašenka, o lietuviai — ne?
Politika prieš ekonomiką
Akivaizdu, kad Lietuvai bendradarbiavimas su Baltarusija yra ne mažiau svarbus nei Latvijai.
Visų pirma, tai Baltarusijos krovinių perkrovimas Klaipėdos uoste, kuris labai priklauso nuo jo apyvartos. Antra, Lietuvai gali būti naudinga pirkti pigią elektros energiją, kurią gamins Astravo AE. Trečia, partnerystė su Minsku gali padėti Lietuvos transporto sektoriui integruotis į prekių iš Kinijos tranzitą per Europą, nes Baltarusija pretenduoja į projekto "Naujas šilko kelias" pagrindinio tranzito punkto vaidmenį.
Tačiau Lietuvos valdžia įstatymu atsisakė Astravo elektros energijos dėl "grėsmės nacionaliniam saugumui". Be to, Vilnius tradiciškai aktyviai palaiko Baltarusijos opoziciją kovoje su "paskutine Europos diktatūra".
O Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai įžeidė Baltarusiją, pasakiusi, kad pratybos "Zapad 2017" ir Lukašenkos sprendimas nedalyvauti Rytų partnerystės projekte byloja apie Minsko priklausomybę nuo Maskvos karinių ir politinių norų.
Tuo pačiu Baltarusijos ekonominę politiką tiesiogiai nustato šalies prezidentas, ir jeigu jam kažkas nepatinka, jis greitai gali pakeisti jos kryptį. Tačiau aiškūs Minsko signalai apie tokią galimybę neatgaivina Lietuvos.
Pernai gruodį Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje pabrėžė: "Kiek aš žinau, ekonominiu atžvilgiu Minskas yra patenkintas bendradarbiavimu su Klaipėdos uostu. Bet mes su liūdesiu priimame kai kurių Lietuvos politikų ir institucijų vadovų pareiškimus apie "kruopščią verslo partnerių atranką". Aišku, mūsu įmonės taip pat atidžiai įsiklauso į panašias rekomendacijas (dėl tranzito perorientavimo — Sputnik), ir jiems kyla teisėtų klausimų, kiek laiko gali užtrukti ilgalaikiai santykiai su Lietuvos partneriais su tokiais pareiškimais ir požiūriu? Aš manau, laikas viską pastatys į savo vietas", — sakė Aleksandras Korol.
Dabar jau Baltarusijos prezidentas susitikęs su Latvijos ministru pirmininku, turėdamas omenyje Lietuvą, pabrėžė: „Esu dėkingas, kad nesilaikote šio nesuprantamo kelio link Baltarusijos dėl elektrinės".
Vertybės, kvailystė ar kažkieno skaičiavimai?
Atrodo, kad politinis Lietuvos nedraugiškumas bando Minsko kantrybę, kuris turi galimybę rinktis uostą, o Latvijos Vyriausybės vadovas šiuo metu važiuoja pas Lukašenką. Lietuvos politologo Lauryno Jonavičiaus teigimu, mūsų kaimynai gali "atimti" iš Klaipėdos didžiausią Baltarusijos krovinių dalį — iš dalies dėl to, kad "Kalbantis tiesiogiai su Lukašenka, yra galimybių ką nors pasiekti, žinant, kad jis labiau mėgsta tiesioginius susitarimus".
Tačiau, galbūt, lietuvių požiūrio teisingumas yra tas, kad jis yra vertinantis, o latviai — ciniški pragmatikai?
Šiuo atžvilgiu reikėtų pabrėžti, kad vertybinė politika nusipelno pagarbos, tačiau ji turi būti nuosekli, o ne grindžiama dvigubais standartais (kai esamas Baltarusijos režimas Vilniui yra diktatūra, o Ukrainos — laimėjusi demokratija). Kitaip sakant, Lietuvos politika racionali (tegul ir yra pagrįsta gančytina logika). Tačiau šalies tarptautinė ekonominė strategija kelia pasipiktinimą.
Net jei Vokietija, kaip ES ekonomikos lokomotyvas, neatsisakydama sankcijų Rusijai, įgyvendina "Nord Stream 2" projektą, Lietuva, kur gyventojų skurdas yra tikra problema, ypač negali sau leisti spjauti į Baltarusijos šulinį.
O jeigu ji mano, kad baltarusiai niekur nedings, ji labai apsirinka, ir Latvija (jau nekalbant apie Rusiją) bus primoji, pasinaudojusi Lietuvos neįžvalgumu, ir bus visiškai teisi.
Bet neverta visko nurašyti įLietuvos vadovybės kvailumui. Verta prisiminti, kad dažnai politikoje kažkas įvyksta tik dėl to, kad tai yra kažkam naudinga. Labiau pageidautina, kad naudos gavėja būtų tauta, bet Lietuvos atveju, atrodo, tai yra iš esmės siauros interesų grupės ir susiję su jomis užsienio partneriai. Taip, po vizito į Baltarusiją Kuchinskis paaiškino: "Kas liečia Klaipėdą, mes nevažiavome turėdami tikslą atimti krovinius iš lietuvių. Jeigu Klaipėdoje yra kokie nors kroviniai, jie ten yra. Mes kalbame apie naujus kelius, apie naują produkciją. Baltarusija nori diversifikuoti savo riziką: ji nesutinka būti 100% priklausoma nuo kitų valstybių. Todėl jiems reikalingos prieigos prie Baltijos jūros — ir mes siūlome savo".
Minskas patvirtino susitarimo su Latvija projektą branduolinės saugos srityje >>
Skamba gražiai — sunku patikėti. Tačiau pagrindinė problema yra ne Latvija, ir ne Baltarusija, o Lietuva, kuriai reikia suprasti save, kad bent jau galėtų išsaugoti paukštį rankose.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
