VILNIUS, kovo 12 — Sputnik. Sostinėje pradedamos tvarkyti istorinės Rasų kapinės, restauravimo darbams atlikti skirta daugiau nei 2 milijonai eurų Europos Sąjungos ir sostinės savivaldybės lėšų, praneša merijos spaudos tarnyba.
Rasų kapinėse bus sutvarkytos šešios koplyčios, tvora, 341 avarinės būklės kapavietė, iš kurių 141 yra įtraukta į kultūros vertybių registrą. Taip pat bus atnaujinti ir sutvarkyti istoriniai kapinių takai, laiptai, stabilizuoti slenkantys šlaitai, apšvietimas, įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos.
Už savivaldybės lėšas planuojama atnaujinti kapinių administracijos pastatą, kapinių tvoras. Istorinės Rasų kapinės bus baigtos tvarkyti iki 2020 metų.
Istorinės Rasų kapinės — seniausios Vilniaus miesto kapinės, įkurtos 1801 metais. Jos dažnai lankomos tiek vietinių gyventojų, tiek turistų, norinčių aplankyti įvairių tautybių mokslo, visuomenės, kultūros veikėjų amžinojo poilsio vietas. Turizmo centro duomenimis, per metus Vilnių aplanko apie 930 tūkstančių turistų, o 95% Lietuvos turizmo agentūrų Rasų kapines yra įtraukusios į lankytinų objektų programą.
Rasų kapinės yra įtrauktos ir į Europos istorinių kapinių sąrašą. Rasos svarbios ir Lenkijos kultūrai, todėl praėjusių metų vasarą čia lankėsi Lenkijos kultūros ir paveldo ministerijos deleguoti paveldosaugos ekspertai. Kartu su miesto savivaldybės atstovais ekspertai susipažino su Rasų kapinių tvarkymo projektu, pasikeitė patirtimi, restauruojant istorinį paveldą.
Rasose esančių antkapių ir koplyčių įrašai atspindi ne tik Vilniuje gyvenusių ir dirbusių žmonių gyvenimus, bet ir istorinius santykių su Lietuvos kaimynais faktus, objektas yra itin patraukli turistinė vieta. Čia palaidoti Vilniaus universiteto profesoriai, valstybės veikėjai, visuomenininkai, rašytojai, muzikai, aktoriai, dailininkai ir sukilimų dalyviai.
Istorinėse sostinės kapinėse palaidoti ir Lietuvos nepriklausomybės kūrėjai Jonas Basanavičius, Povilas Višinskis, broliai Vileišiai, žymūs meno, mokslo žmonės Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Mykolas Romeris, ir kiti valstybei nusipelnę asmenys, Lietuvos kariuomenės kariai, žuvę 1920 metais kovose už Vilnių, 1941 metų Birželio sukilimo dalyviai, pirmųjų lietuviškų draugijų steigėjai, 1863-1864 metų sukilimo dalyvių Aleksandro Oskierkos, Motiejaus Jamonto, Juozapo Giedraičio ir kitų palaikai.
