Gedimino kalne išlieka pavojus dėl nuošliaužų

© Flickr / Ville MisakiGedimino pilis
Gedimino pilis - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Pasak kultūros viceministro Renaldo Augustinavičiaus, pavojus dėl nuošliaužų keliose vietose išlieka, bet jose imtasi prevencinių priemonių

VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Gedimino kalno būklė yra stabili, tačiau nuošliaužų tikimybė išlieka, spaudos konferencijoje sakė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.

"Būklė vertinama kaip kritinė, bet situacija yra stabili. Galime sakyti, kad visos pavojingiausios vietos yra stabilizuotos", — sakė Augustinavičius.

Pasak jo, iki sausio mėnesio rizikingiausių vietų buvo pakankamai daug, šiuo metu jos išlieka dvi: vakarinio šlaito apačia bei pietrytinio šlaito viršus, kur 1994-1996 metais atstatyta neautentiška gynybinė siena.

"Jei paklaustumėte, kas kelia didžiausią nerimą, kuri Gedimino kalno dalis, tai — vakarinio šlaito apačia, jo papėdė. Čia matome, kad yra tam tikri grunto įtrūkimai, kurie gali sudaryti prielaidas formuotis naujoms nuošliaužoms", — sakė jis.

Gedimino kalnas - Sputnik Lietuva
Dėl Gedimino kalno skelbiama valstybės lygio ekstremali situacija

Pasak viceministro, žiemą buvo operatyviai reaguojama į visus pastebėtus pasislinkimus, pritaikytos visos būtinos prevencinės priemonės. Artimiausi darbai orientuoti stabilizuoti rizikingiausias vietas — vakarinio šlaito papėdę, kur siekiama pašalinta nuošliaužų grėsmę, t.y., kaip ir kituose šlaituose, suformuoti skalda užpildytus gabionus.

Viceministras priminė, kad silpniausios vietos buvo izoliuotos nuo kritulių, sutvirtinti Kunigaikščių rūmai, uždengta stoginė kalno aikštelėje, atstatytas lapkritį sugriuvęs pagrindinis kelias, pavojingiausiame pietiniame šlaite stabilizuotos nuošliaužos, kaip ir kitose vietose, įrengti konstruktyviniai tinklai.

Pasak viceministro, kalno Šiaurės vakarinio šlaito tvarkymui per dvejus metus jau skirta apie 3 mln. eurų, ekstremalios situacijos sutvarkymui — apie 3 mln. eurų, šiemet rezervuota dar apie 7,5 mln. eurų, kurie numatyti aikštelės sutvarkymui, pietrytinio šlaito stabilizavimui.

Kol kas Gedimino kalnas turistams nebus atvertas, nes neįmanoma užtikrinti lankytojų saugumo, taip pat būtų sudėtinga atlikti kalno tvarkymo darbus.

Taip pat tęsiami archeologiniai tyrimai siekiant surati dar keturių 1863-1864 metų sukilėlių vadų palaikų.

Гора Гедиминаса, разрушение - Sputnik Lietuva
Gedimino kalną valdžia "gelbės" dar penkerius metus

Vyriausybė dėl kritinės Gedimino kalno būklės 2017 m. gruodį paskelbė ekstremalią situaciją nacionaliniu mastu. Ekstremaliosios situacijos paskelbimas Gedimino kalno tvarkymui leidžia naudoti Valstybės rezervo lėšas.

Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai pernai vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža. Būtinuosius tvarkybos darbus planuojama baigti iki 2020 m. vasaros.

Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.

Naujienų srautas
0