Tarptautinių ekspertų susidomėjimas Baltijos šalimis didėja. Baltijos šalių užsienio politikos kryptis — ''Rusijos sutramdymas'' — turi vis didesnę paklausą.
Didėjanti Lietuvos, Latvijos ir Estijos teikiamų paslaugų paklausa pritraukia dėmesį ir suteikia šioms mažoms Rytų Europos valstybėms reikšmingumo.
Baltijos šalių ir JAV sąveika galop tapo panaši į gatvę su dvipusio judėjimo eismu, rašo Anke Shmidt-Felzmann, Baltijos jūros regiono ekspertas iš Švedijos tarptautinių santykių instituto. ''Baltijos šalių suvokimas apie Rusijos modus operandi (veikimo būdą.― Sputnik) neturi sau lygių. Dauguma, jeigu ne visi, Baltijos šalių politinių ir karinių lyderių laisvai kalba rusiškai, turi dešimtmečius trukusio bendradarbiavimo ir gyvenimo šalia milžinės kaimynės patirties'' ― pasakoja ekspertas atkurdamas mitus apie Rusijos grėsmę Baltijos šalims, kibernetinius išpuolius ir daugybę kitokių ''Putino agresijos'' apraiškų.
Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimams tyrimas ― gera proga perimti „neįkainojamą‘‘ Baltijos šalių pasipriešinimo Rusijos agresijai patirtį, reklamuoja Baltijos šalių paslaugas Shmidtas-Felzmannas.
Vis didesnį susidomėjimą Lietuva, Latvija ir Estija kelia akademinei Vakarų bendruomenei.
"Mano penkerių metų darbo Stanforde patirtis byloja apie tai, kad auga susidomėjimas tomis temomis, į kurias atkreipia dėmesį Baltijos tyrimų mokslininkai ir studentai, jos vis keičiasi ir plečiasi. Visai neseniai, po kitų klausimų, tokių, kaip spartus Baltijos šalių vystymasis po 1991 metų, šių šalių geopolitinė situacija ir regioninis saugumas, esamos ir būsimos politinės ir ekonominės tendencijos Skandinavijos-Baltijos regione kelia vis didesnį mokslininkų susidomėjimą", — pasakoja konferencijos ''Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmečio jubiliejus'' organizatorius Stanfordo universitete Liisi Esse, siūlydamas JAV sukurti kuo daugiau Baltijos studijų programų savo universitetuose. Tuo tarpu Stanfordo universitetas neseniai pradėjo Baltijos stažuotės programą studentams.
Padidėjęs susidomėjimas ir atliekami Baltijos šalių tyrimai šiuo metu neišvengiamai sukels Vakarų mokslininkų klausimus: ar nėra nesklandumų Estijos ir Latvijos tautinių mažumų politikoje, ar demokratiška daryti spaudimą kitaip mąstantiems žmonėms, uždrausti knygas ir blokuoti televizijos kanalus Lietuvoje?
Formulė "kalės vaikas-bet savas kalės vaikas'' veiksminga tik tam tikrą laiką. Ateina akimirka, kai „kalės vaikas" tampa nebe savas.
Kol Baltijos šalimis domėjosi siauras specialiųjų tarnybų ratas — Amerikos specialiosios tarnybos arba pakvaišęs senatorius Džonas Makeinas — kai kurie specifiniai šių šalių demokratijos ypatumai nekėlė didelio JAV susidomėjimo. Mintis apie ''Rusijos sutramdymą" nukreipdavo dėmesį nuo visų kitų dalykų. Afganistano modžahedų ar čečėnų separatistų, praktikuojančių terorą, nedemokratiškumas savo laiku netrukdė CŽV bendradarbiauti su šiomis pajėgomis — tai kuo prastesnė Lietuva?
Tačiau tuo metu, kai šio reikalo imsis mokslininkai-humanistai, į nemalonius klausimus teks atsakyti.
Baltijos šalių vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais daugiau ar mažiau Vakarai nagrinėja. Lietuvių kolaboracija su nacistais, jų vaidmuo Holokauste jau yra sukėlę nemalonumų oficialiajam Vilniui.
Praėjusių metų viduryje dvylika įpykusių JAV kongreso narių nurodė Vilniaus valdžiai atsisakyti buvusių Sporto rūmų rekonstrukcijos ir kongresų centro statybos senųjų žydų kapinių vietoje Šnipiškėse. Kongreso nariai pareiškė, kad ''žydų kapinės turi būti išsaugotos kaip šventa vieta".
Žydų organizacijos gina savo interesus. O apie kitus chuliganiškus Baltijos šalių vadovų veiksmus vidaus politikoje Vakarų partneriai, dažniausiai, nieko nežino. O iškilus klausimams, jų oficialūs kontragentai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje visuomet pasirengę išaiškinti susiklosčiusią padėtį sau naudinga linkme.
Susidomėjimas Baltijos šalimis, regiono tyrimai turi duoti alternatyvų šių šalių realybės įvertinimą. Jų ''sėkmės istorijos", indėlis į regiono saugumą, jų požiūris į tautines mažumas ir politinė praktika ― visose srityse bus atlikta revizija.
Nauji mokslininkų ir ekspertų įvertinimai, savo ruožtu, iššauks politinę reakciją.
O kol dar naujoji Baltijos šalių ekspertų karta dar nekibo į darbą, besidomintiems ekspertams galima pasiūlyti išnagrinėti keletą aktualių klausimų. Pavyzdžiui, diskriminuojantį Latvijos tautines mažumas įstatymą dėl mokymosi mokyklose tik latvių kalba, kurį vietiniai įstatymų leidėjai kruopščiai slepia nuo Vakarų ''biurokratų", atsisakydami pateikti jį Venecijos komisijos ekspertizei.
Arba daugybė pasikartojančių faktų apie kitaip mąstančių žmonių persekiojimą Lietuvoje, panaudojant specialiųjų tarnybų resursus. O kiek medžiagos tyrimams suteikia istorinė Baltijos šalių politika: nacistų sąjungininkų herojizacija, dalyvavusių Holokauste nusikaltėlių šlovinimas…..To užteks ne vienai dešimčiai disertacijų.
Baltijos šalių funkcionieriams būtų kur kas geriau, jei Vakarai apie jų vidaus politikos žaidimus nieko nežinotų.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
