VILNIUS, balandžio 25 — Sputnik. Šiandien Lietuvos valstybės vėliavai sukanka 100 metų.
Lygiai prieš šimtą metų, 1918-ųjų balandžio 25-ąją, Lietuvos Taryba vieningai patvirtino, kad valstybės vėliava susidarys iš trijų spalvų: geltonos, žalios ir raudonos.
Pirmą kartą lietuvių vėliava istoriniuose šaltiniuose minima XIV a. pabaigoje — Vygando Marburgiečio kronikoje, tačiau ten nėra nurodyta, kaip ji atrodė. Vėlesniuose istoriniuose šaltiniuose kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliava apibūdinamas raudonas audeklas su baltu raiteliu abiejose pusėse, kuris išliko jos vėliava iki pat XVIII a. pabaigos. Nuo XVII a. žinoma Mažosios Lietuvos vėliava — žalia, balta, raudona. Nuo XIX a. antrosios pusės Lietuvos vėliavų projektų, tarp jų ir dabartinės — geltonos, žalios, raudonos, — buvo sukurta gausiose lietuvių kolonijose JAV.
Pirmą kartą tai, kokia turėtų būti tautinė vėliava pačioje Lietuvoje, svarstyta Didžiajame Vilniaus Seime 1905 metais. Jonas Basanavičius pasiūlė Lietuvos tautine vėliava pripažinti LDK vėliavą su baltu raiteliu raudoname fone, tačiau dėl panašumo į tuo metu per revoliucinį judėjimą paplitusią raudoną vėliavą ji neatrodė priimtina kaip atsikuriančios valstybės simbolis.
Pirmieji svarstymai, kokia turėtų būti Lietuvos valstybės vėliava, prasidėjo 1917-aisiais. Vilniaus konferencijoje dailininkas Antanas Žmuidzinavičius parengė žalios ir raudonos spalvų vėliavos projektą. Šios spalvos labiausiai dominavo tautiniuose rūbuose.
Konferencijos dalyviams nusprendus, kad spalvos per niūrios, archeologas Tadas Daugirdas pasiūlė per vidurį įterpti geltonos spalvos juostą. Jonas Basanavičius siūlė pasirinkti istorinę vėliavą — Vytį.
1918-ųjų balandžio 25-ą dieną Lietuvos Taryba priėmė galutinį sprendimą: tautinė vėliava susideda iš raudonos apačioje, žalios viduryje ir geltonos viršuje. Be to, vėliavoje turi būti ir valstybės herbas — Vytis. Po ketverių metų priimtoje konstitucijoje Vyčio atsisakyta. Tautinė vėliava Gedimino bokšte oficialiai pirmą kartą iškelta 1919-ųjų sausio 1-ąją.
Pirmojoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje 1922 m. ir 1928 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įrašyta viena valstybės vėliava — geltonos, žalios, raudonos spalvų junginys. Tik 1938 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje trispalvė pavadinta Lietuvos tautos vėliava.
1940 metais Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas vietoj trispalvės valstybine paskelbė raudoną vėliavą su auksiniu pjautuvu ir kūju kairiajame kampe. Tarybiniais laikais įvairiomis progomis (ypač Vasario 16-osios) žinomų ir nežinomų disidentų tautinė trispalvė kai kuriuose objektuose, viešose vietose būdavo iškeliama slapta kaip pasipriešinimo režimui ženklas. 1988 metais LTSR Aukščiausiosios Tarybos vienuoliktojo šaukimo dešimtoji sesija pakeitė LSSR Konstituciją ir pripažino geltoną, žalią ir raudoną vėliavą valstybės vėliava. 1992 metais Lietuvos Respublikos piliečių referendumu priimtos, dabar galiojančios Konstitucijos 15 straipsnis taip pat nustato, kad "valstybės vėliavos spalvos — geltona, žalia, raudona".
