VILNIUS, gegužės 17 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija parengė ir teikia derinti institucijoms bei suinteresuotoms grupėms įstatymo projektą, kuriuo siūloma aiškiai reglamentuoti alternatyviųjų ir papildomų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyti jų teikimo kriterijus, kad šios paslaugos atitiktų aukščiausius kokybės reikalavimus, rašoma ministerijos pranešime spaudai.
Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, iki šiol nėra įteisintos sąvokos, kurios apibrėžtų praktikas, susijusias su poveikiu žmogaus sveikatai ir "netelpa" į įprastai valstybėje pripažįstamos medicinos sampratą.
Pasak Šešelgio, žmonės šiomis paslaugomis naudojasi, todėl svarbu užtikrinti, kad jos būtų teikiamos saugiai, kokybiškai ir realiai padėtų žmonėms. Tad natūralu, kad atsižvelgiant į kitų ES šalių patirtį Lietuva siekia aiškaus šios veiklos reglamentavimo.
Deja, iki šiol netradicinės medicinos praktikos nebuvo reglamentuotos, o vykdantiems šią veiklą vis dar tenka deklaruoti, kad jie vykdo ne sveikatinimo veiklą, o kitas veiklas, pavyzdžiui, švietėjišką, kūno puoselėjimo ar panašiai. Tai yra nenormalu, tad būtina šią sritį labai aiškiai reglamentuoti, kad žmonės galėtų gauti kokybiškas paslaugas.
Daugeliui žmonių, pasak viceministro, rūpi, kaip galima sau padėti nevartojant tablečių, tad ieškoma papildomų, alternatyvių savo sveikatos stiprinimo, gerinimo bei atstatymo būdų.
Taip pat, SAM Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyriaus vedėjos Jūratės Martinonienės teigimu, numatoma reglamentuoti tik tas papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas, kurios galimai gali sukelti didelę ir vidutinę riziką žmogaus sveikatai, pavyzdžiui, gydymas dėlėmis, žirgų terapija.
Reglamentavus papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas, jos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turės susimokėti patys. Lietuvoje šiuo metu yra sudarytos galimybės gauti iš profesionalų medikų kokybiškas gydymo paslaugos, kurias apmoka valstybė, todėl papildomas paslaugas žmonės turės apmokėti savo lėšomis.
