VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Berlyno hipotetinis "Nord Stream-2" atsisakymas negarantuoja suskystintų dujų importo iš JAV augimo, sakė Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministras Peteris Altmejeris.
"JAV ieško rinkų. Mes tai suprantame ir esame pasirengę pasirūpinti, kad šios dujos lengviau pasiektų Vokietiją. Tačiau šiuo metu jos išlieka daug brangesnės nei dujos, kurios teka vamzdynu", — cituoja ministrą RIA Novosti.
Altmejeris pridūrė, kad jei JAV svarbiausiu dalyku laiko savo ekonominius interesus, jos turėtų būti pasirengusios tam, kad europiečiai darys tą patį.
Anksčiau "Bloomberg" agentūra su nuoroda į JAV valstybės sekretoriaus padėjėją Sandrą Oudkirk, pranešė, kad jei "Nord Stream-2" bus toliau plėtojama, Vašingtonas gali imtis atsakomųjų priemonių pagal įstatymą "Dėl atoveikio Amerikos oponentams per sankcijas".
Ji paaiškino JAV poziciją tuo, kad dujotiekio tiesimas sustiprins Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų.
"Nord Stream-2" projektas (antrasis dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu) numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus ir apims teritoriją nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos, statybas. Naują dujotiekį planuojama pastatyti iki 2019-ųjų pabaigos šalia "Nord Stream".
Bendra projekto kaina yra 9,5 milijardai eurų. Vienintelis "Nord Stream-2 AG" akcininkas yra "Gazprom", jis finansuoja 50% projekto išlaidų.
Leidimus statyboms jau išdavė Vokietija ir Suomija. Prieš projekto įgyvendinimą pasisako eilė valstybių, tarp jų Ukraina ir JAV, kurios gina savo interesus. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito per savo teritoriją, o Vašingtonas pats norėtų tiekti suskystintas dujas į Europą.
Lietuva, Latvija ir Lenkija pasirašė bendrą susitarimą prieš "Nord Stream-2" statybas. Šių valstybių vadovų manymu, projektas grindžiamas politiniu sprendimu atsisakyti dujų tranzito per Ukrainos teritoriją. Vėliau prie susitarimo prisijungė Ukraina ir Moldova.
