Pirmenybė karo prievolininkams stoti į valstybės tarnybą prieštarauja Konstitucijai

© Photo : LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJAПризывники литовской армии
Призывники литовской армии - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Konstitucinis Teismas nutarė, kad stojantieji į valstybės tarnybą turi būti vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Valstybės tarnybos ir Karo prievolės įstatymų nuostatos, įtvirtinančios karo prievolę atlikusiems pretendentams pirmenybę stoti į valstybės tarnybą prieštarauja Konstitucijai, rašoma Konstitucinio Teismo pranešime žiniasklaidai.

Литовская армия, солдаты - Sputnik Lietuva
Karo tarnybą savo noru šiemet nori atlikti beveik 5 tūkst lietuvių

Konstitucinis Teismas trečiadienį priimtu nutarimu pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriomis numatoma pirmenybė būti priimtiems į valstybės tarnybą pretendentams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiems bazinius karinius mokymus ar atlikusiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kai keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai įvertinami vienodai.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame taip pat įtvirtinta pirmenybė užimti pareigas valstybės tarnyboje pretendentams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, jei keli konkurse į valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę asmenys surinko vienodus rezultatus.

Pareiškėja Vyriausybė abejones dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai grindė, be kita ko, tuo, kad juo ribojamos neįgaliųjų ir kitų asmenų, kurie dėl savo fizinės (arba sveikatos) būklės negali šios tarnybos atlikti, galimybės vienodomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, taip pat sudaromos prielaidos skirtingai traktuoti asmenis, galinčius atlikti šią tarnybą ir negalinčius jos atlikti.

Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius, turi atsižvelgti į Konstitucijos dalį "Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą".

Naujienų srautas
0