Lavrovas: Maskva siekia, kad NATO laikytųsi susitarimų

© Sputnik / Рамиль Ситдиков / Pereiti į medijų bankąМинистр Иностранных Дел Сергей Лавров, архивное фото
Министр Иностранных Дел Сергей Лавров, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Anot Rusijos ministro, NATO turėtų laikytis tų įsipareigojimų, kuriuos skelbia įvairiuose aukšto lygio susitikimuose, o Maskva savo ruožtu atidžiai stebės Aljanso pastangas

VILNIUS, birželio 13 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Maskva ir toliau sieks, jog NATO laikytųsi susitarimų dėl nepriimtinumo skirstymo linijų ir kai kurių šalių saugumo užtikrinimo kitų šalių sąskaita, praneša RIA Novosti.

Lavrovas, kalbėdamas spaudos konferencijoje po derybų su savo kolega iš Graikijos Nikosu Kotziasu, sakė, kaip Rusija vertina Europos karinę sritį, visų pirma, "JAV ir NATO karinės veiklos didinimą netoli Rusijos sienų".

"Mes ir toliau sieksime, kad mūsų kolegos iš NATO gerbtų visus tuos aukščiausiu politiniu lygiu skelbiamus susitarimus dėl skirstymo linijų nepriimtinumo ir būtinybės užtikrinti saugumo nedalomumą, kai niekas nestiprina savo saugumo kitų sąskaita", — pabrėžė Lavrovas.

Anksčiau Lavrovas skelbė, kad Rusija ir Baltarusija nerimauja dėl destruktyvios NATO veiklos Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Pasak jo, tiek Maskva, tiek Minskas yra suinteresuoti plėtoti vienodus ir abipusiškai naudingus santykius su ES ir NATO.

Pajėgų didinimas

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, siekiant stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą regione, Lietuvoje dislokuota nuo 2017 metų vasario. Ji integruota į Lietuvos kariuomenės mechanizuotąją pėstininkų brigadą "Geležinis Vilkas", jai vadovauja Vokietija.

Военнослужащие батальона НАТО - Sputnik Lietuva
NATO ruošiasi "Rusijos puolimui": didins greito reagavimo pajėgas iki 30 tūkst

Šiuo metu kovinėje grupėje tarnauja trečia pamaina — apie 1 400 karių iš Belgijos, Kroatijos, Norvegijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos. Beveik pusė vieneto karių ir vadovybės yra iš Vokietijos.

NATO priešakinių pajėgų dislokacija Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje yra istorinis sprendimas, kurį NATO šalių vadovai priėmė 2016 metų liepą. Maskva ne kartą pareiškė, kad Rusija nieko nepuolė ir neketina pulti, o NATO tiesiog naudojasi galimybe dislokuoti daugiau karių prie Rytų Europos sienos.

Naujienų srautas
0