VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Trys Kaune ir Vilniuje didmeninę naftos produktų prekybą vykdančios bendrovės įtariamos nesumokėję į valstybės biudžetą daugiau nei tris milijonus eurų mokesčių, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.
Įtarimai dėl apgaulės ir nesumokėta į valstybės biudžetą daugiau kaip trijų milijonų eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių pareikšti devyniems asmenims, jiems skirtos kardomosios priemonės — rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Laikinai apribotos nuosavybės teisės į jiems priklausantį į daugiau kaip 1,7 mln. eurų vertės turtą.
Tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba, glaudžiai bendradarbiaudama su Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais.
Tyrimo duomenimis, trijų Vilniuje ir Kaune registruotų bendrovių kelerių metų apyvarta naftos produktais (dyzelinu, mazutu ir kt.) siekė kelis šimtus milijonų eurų. Bendrai parduota apie du milijonus tonų degalų. Įtariama, kad iš Rusijos ir Baltarusijos įsigytas dyzelinas, mazutas, panaudojus kelių lengvatinio apmokestinimo bendrovių (ang. offshore) dokumentus, pavirsdavo kuru iš Latvijos, Estijos. Dalis produkcijos buvo parduodama nedidelėms Lietuvos degalinių tinklus turinčioms bendrovėms, kita dalis buvo eksportuojama į Lenkiją ir kitas Europos Sąjungos valstybes.
Skaičiuojama, kad per keletą metų trukusią neteisėtą prekybą degalais trys bendrovės apgaule į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 2,2 mln. pridėtinės vertės ir beveik 1 mln. pelno mokesčių.
"Atskleista sudėtinga ne tik Lietuvą, bet ir kitas Europos Sąjungos valstybes apimanti nusikalstama schema, kuomet naudojantis Lietuvoje įsteigtomis realios veiklos nevykdančiomis priedangos įmonėmis bei užsienio šalyse įsteigtomis lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis buvo įforminami dyzelino įsigijimo dokumentai tikrovės neatitinkančiomis kainomis ir kiekiais", — sako FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Edgaras Leškevičius.
FNTT tyrėjai nustatė, kad vienos iš bendrovių akcininkas ir direktorius galėjo pasisavinti ne mažiau kaip 360 tūkstančių eurų bendrovės lėšų. Be to, įtariama, kad tūkstantines sumas naftos produktų didmenine prekyba besiverčiantys verslininkai galėjo panaudoti ir savo namų statyboms.
Tyrimo metu buvo atlikta 50 kratų įtariamųjų gyvenamosiose ir veiklos vykdymo vietose, inventorizacijos naftos produktų talpyklose (terminaluose). Kratų metu rasti ir paimti įmonių ir susijusių užsienio kompanijų buhalterinės apskaitos dokumentai, kompiuteriai bei kompiuterinės laikmenos.
