Tautinių mažumų atstovai šį žingsnį vadina Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos garantuojamų teisių pažeidimu.
Europa mums ne įsakymas
Konservatoriai (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) paskelbė naują kryžiaus žygį prieš rusų kalbą Baltijos regiono erdvėse. Savo paskutinio valdymo metais (2008-2012), kai TS-LKD vadovavo valdančiajai koalicijai, jie jau sugebėjo sukelti nepataisomą žalą tautinių mažumų mokyklose. 2011 metais buvo priimta mokyklos reforma, kuri ne tik suvienodino lietuviškų ir rusiškų mokyklų statusą, bet ir sugriežtino Valstybinių egzaminų reikalavimus lietuvių kalba kitataučiams.
Kai buvo priimta skandalinga reforma, konservatoriai valdė šalį. Dabar jie yra opozicijoje. Tačiau nuo to niekas nesikeičia. Pasisavinę teisę kalbėti visų Lietuvos patriotų vardu, konservatoriai vargu ar susidurs su valdančiųjų "valstiečių" ar "socdemų" pasipriešinimu. "Jūs ką, nusiteikę prieš lietuvių kalbą?" Toks klausimas nutildys net aršiausius žmogaus teisių ir laisvių, kurias garantuoja europietiški įstatymų įstatymai, gynėjus.
Nėra jokių abejonių, kad konservatorių parengtos švietimo įstatymo pataisos, numatančios, kad 60 procentų visų dalykų tautinių mažumų mokyklose bus mokomi lietuvių kalba, bus priimtos. Siekiant sušvelninti tautinių mažumų reakciją, siūloma atidėti naujų normų įvedimą penkeriems metams.
"Suprasdami, kad pasiruošti šiems pakeitimams reikia laiko, numatėme, kad šis reglamentas įsigalios 2023 metais", — sakė viena iš pakeitimų autorių, Seimo narė Agnė Bilotaitė.
Daugiakalbystė yra pranašumas, o ne trūkumas
Visus argumentus, kad tautinių mažumų mokyklų absolventai ne blogiau, o kartais net geriau nei lietuviai išlaiko egzaminus ir įstoja į Lietuvos universitetus, patriotai praleidžia pro ausis.
Kaip sakė "Sputnik Lietuva" viena iš buvusių rusų mokyklos moksleivių Ana P., rusų kalba jai ne tik netrukdė studijuoti Vilniaus universitete, bet netgi padėjo. Šiandien Ana gyvena Ispanijoje ir laisvai kalba rusų, lietuvių, anglų ir ispanų kalbomis. Iš savo patirties ji žino, kad daugelis darbdavių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje suteikia pirmenybę kandidatams, kurie moka kuo daugiau tarptautinės komunikacijos kalbų. Viena iš jų yra rusų.
Pabrėžtina, kad tie patys vyresniosios kartos konservatoriai laisvai kalba rusiškai ir naudoja rusų kalbą bendraudami su savo broliais — rusofobais posovietinėje erdvėje. Nesigėdija atsakyti rusiškai, kai reikia atsikirsti rusų žurnalistams, net ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Beje ir su savo broliais-ukrainiečiais Maidane Lietuvos konservatoriai tikrai bendravo rusiškai, o ne lietuviškai su vertėjais. Ir neseniai valstybinės kalbos fanatikai buvo priblokšti tuo, kad trys Baltijos šalių premjerai posėdžio Klaipėdoje metu tarpusavyje kalbėjosi ne lietuvių, o rusų kalba.
Net ir Lietuvos tautinių mažumų atstovai, daugiausia rusai ir lenkai, neginčija, kad reikia gerai mokėti valstybinę kalbą, kad būtų galima siekti karjeros Lietuvoje. Tačiau šias žinias reikia įgyti ne per prievartą, o draugiškai, paliekant rusų ir lenkų teisę į nacionalinį identitetą ir galimybę išsaugoti savo kultūrą ir kalbą. Mokyklose tautinės mažumos skiria pakankamai dėmesio lietuvių kalbos studijoms.
"Baigiamieji egzaminai laikomi lietuvių kalba. Vaikai sugeba suprasti, atsakyti į klausimus, išlaikyti egzaminus. Manau, kad nereikia per prievartą daryti tai, kas nereikalinga. Mokytojai gerai pasirengę ir gali paruošti vaikus valstybiniam egzaminui. Svarbiausia — rezultatai, o rezultatai yra geri. Vaikai ir į aukštąsias mokyklas įstoja ir darbą susiranda.Nežinau, kodėl visi taip susirūpinę dėl lietuvių kalbos… ", — cituoja leidinys "Obzor" frakcijos Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Rusų aljanso vadovę Ritą Tamašiūnienę.
Pasak Lietuvos politikų — tautinių mažumų atstovai Lietuvoje, kur beveik 17 procentų vaikų rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių ir kitų tautybių — tai Lietuvos aukso fondas. Juos reikia puoselėti, o ne naikinti. Ir tai turi būti daroma kaip civilizuotoje Europoje, kur tautinių mažumų kalbos netgi prilyginamos valstybinėms kalboms.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Toje pačioje Suomijoje, kurią kaip pavyzdį dažnai pateikia konservatorių dvasinis lyderis Vytautas Landsbergis, yra dvi oficialios kalbos — suomių ir švedų. Pabrėžtina, kad švedų kalba Suomijoje kalba apie penki procentai gyventojų. Tai yra beveik tiek, kiek Lietuvoje yra rusų ir lenkų.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
