Sukritikuota skęstančiųjų gelbėjimo sistema

© Depositphotos.com / PhotocreoПобережье Балтийского моря и залива Данциг
Побережье Балтийского моря и залива Данциг - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose per metus nuskęsta daugiausia žmonių – kasmet vanduo Lietuvoje nusineša apie 100 žmonių gyvybių

VILNIUS, liepos 27 — Sputnik. Įvyko pasitarimas, kurio metu su atsakingų institucijų atstovais aptarta skęstančiųjų gelbėjimo Baltijos jūros pakrantėje ir vidaus vandens telkiniuose situacija, skelbia Vyriausybės kanceliarija.

Paplūdimys - Sputnik Lietuva
Įvardyti penki geriausi Lietuvos paplūdimiai

 Nuo 2017 metų Vyriausybės kanceliarijoje gaunami pajūrio savivaldybių ir kitų suinteresuotų organizacijų kreipimaisi dėl žmonių gelbėjimo darbų organizavimo pajūrio priekrantėje, kituose vidaus vandenyse. Juose keliamos problemos dėl neaiškaus reglamentavimo ir nepakankamo tarpinstitucinio bendradarbiavimo, pajūrio savivaldybių kompetencijos ir finansavimo gelbėjant skęstančius jūroje, paplūdimių nesteigimo ir kt. Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose per metus nuskęsta daugiausia žmonių – kasmet vanduo Lietuvoje pasiglemžia apie 100 žmonių gyvybių.

Pasak Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio, tokia situacija netoleruotina, dabartinis tarpinstitucinis bendradarbiavimas sprendžiant šias problemas yra nepakankamas, trūksta koordinavimo. Todėl priimtas sprendimas spręsti institucijų pajėgų, reikalingų skęstančiųjų gelbėjimui, pasitelkimo schemos tobulinimo, suinteresuotų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų įtraukimo ir kitus klausimus.

"Abejonių kelia, ar visur profesionaliai ir planingai atliekami gelbėjimo darbai, ar visur teikiama ši paslauga. Už gelbėjimo darbus šiuo metu yra daug atsakingų šeimininkų, bet jų atsakomybė baigiasi ties vandeniu." – sakė Stončaitis.

Pabrėžta, kad būtina tobulinti Saugaus elgesio vandens telkiniuose reglamentavimą siekiant suvienodinti savivaldybių praktiką. Savivaldybėms siūloma imtis priemonių, kad Baltijos jūros pakrantės teritorijose, kurios nėra patvirtintos kaip paplūdimiai, tačiau jose būna daug poilsiautojų, būtų steigiami paplūdimiai.  Akcentuota prevencijos ir švietėjiškos veiklos būtinybė.

Vidaus reikalų ministerijai pavesta peržiūrėti žmonių gelbėjimo jūroje ir vidaus vandenyse teisinį reglamentavimą ir pateikti siūlymus dėl tobulinimo vyriausybei. Buvo pabrėžta, kad tikslinga turėti pavyzdines elgesio vandenyje taisykles, kuriomis vadovaudamosi savivaldybės galėtų parengti ir patvirtinti savo teritorijose esančių paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo, naudojimo ir elgesio juose tvarkas.  

Pasitarime dalyvavo Vidaus reikalų ir Finansų ministerijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Policijos departamento, savivaldybių, gelbėtojų atstovai.

Naujienų srautas
0