VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė 2017 metų skurdo rizikos rodiklius, tarp jų ir pajamų nelygybės duomenis, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.
Nepaisant to, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje buvo daug kalbama apie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą, realūs rezultatai visgi rodo kitus valdančiųjų prioritetus.
Santykis tarp didžiausias pajamas gaunančių namų ūkių penktadalio ir mažiausias pajamas gaunančių penktadalio, vadinamasis 80/20 santykis išaugo nuo 7,1 iki 7,3 per 2017 metus.
Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Gintarė Skaistės, 2016-aisiais pagal pajamų nelygybę buvome treti nuo galo Europos Sąjungoje. Mus lenkė tik Bulgarija ir Rumunija. 2017 metais rumunams pajamų nelygybę sumažinus nuo 7,2 iki 6,5, pagal tų metų rodiklius Lietuva bus antroje vietoje nuo galo Europoje.
"Veidmainiška valdančiųjų politika veda mus prie dar didesnio susiskaldymo ir pasidalinimo. Girdamasi kaip didina pensijas ir išmokas, Vyriausybė pamiršta paminėti augančias kainas ir didėjantį atotrūkį tarp turtingiausių ir vargingiausių" — sako Skaistė.
Jos manymu, sudėtingiausia situacija išlieka vienišiems pensininkams ir vienišiems tėvams su mažais vaikais. Skurdo riziką patiria daugiau nei 40 proc. tokių asmenų.
Lietuvoje skurdo rizikos rodikliai išlieka vieni blogiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) ir vis dar blogėja. 2016 metais už skurdo ribos gyveno 21,9 proc. lietuvių, 2017 metais - jau 22,9 proc. Už Lietuvą 2016-ais blogesnius rodiklius turėjo tik Ispanija, Rumunija ir Bulgarija. Šiais metais Ispanija sumažino skurstančiųjų dalį, tad tikėtina, jog pagal 2017 metų rodiklius Lietuva bus trečia nuo galo visoje ES.
Anot parlamentarės, prieš rinkimus ir pristatant Vyriausybės programą buvo daug skambių lozungų apie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą. Tačiau nei pirmieji valstiečių darbai, nei pastarosios reformos nėra nukreiptos šiems tikslams pasiekti. Prisistatydami centro kairės partija, "valstiečiai" vykdo itin liberalią politiką, kurios pasekmės – dar didesnis atotrūkis ir augantis "dviejų Lietuvų“ fenomenas".
