VILNIUS, rugpjūčio 22 — Sputnik. Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Giedrius Grabauskas, SLF aktyvistai iš Anksčių ir Algirdas Janišius iš Kėdainių, Dalia Survilienė ir žmogaus teisių gynėjas iš Kauno Algirdas Kavaliauskas pagerbė Vašuokėnų kaime "miško brolių" nužudytųjų atminimą, praneša Baltnews.lt.
Grabauskas pabrėžė, kad kartu su grupe buvo dar vienas asmuo, kuris pageidavo likti nežinomas dėl "modernios Lietuvos politinių realijų".
Anksčiau pagerbti žuvusiųjų atminimą ketino kunigas bei keli kairieji aktyvistai iš Šiaulių, tačiau jie turėjo atsisakyti kelionės.
Akcijos dalyviai padėjo gėlių prie paminklo, pastatyto nužudytų kaimo gyventojų atminimui, uždegė žvakes, perskaitė visų aukų vardus ir pasimeldė.
Grabauskas pastebėjo, kad paminklas yra apleistas, nematyti netgi aukų vardų.
Anot aktyvisto, vietos valdžios institucijos padarė viską, kad gyventojai pamirštų apie sunaikintą rusų kaimą. Netgi surasti kaimą buvo sunku — keliuose nėra jokių ženklų, o pati kaimo teritorija ir jos aplinka užaugę žole.
Tuo tarpu, už kelių kilometrų, Troškūnų miestelyje, stovi paminklas kruvinų įvykių kaltininkams. Pasak SLF pirmininko, jis yra puikios būklės, kitaip nei paminklas jų aukoms.
Grabauskas mano, kad Lietuvoje "bandoma pateisinti nusikaltėlius", užtikrinant, kad taip jie bandė "apginti" savo tėvynę.
"Tačiau kyla klausimas — koks ryšys tarp kovos už "tiesą " ir vaikų žudymo?". Štai ir Vašuokėnų kaime "miško broliai" nužudė šešis vaikus. Jei vaikai yra jų priešai, jei jie gali juos šaudyti, pjauti, skandinti, ką galima pasakyti apie tokius žmones? Jie yra barbarai, jie yra fašistinio režimo žmonės", — sakė SLF pirmininkas.
Tragedija Vašuokėnuose
1947 metų rugpjūčio mėnesį "miško broliai" naktį užpuolė rusų kaimą pavadinimu Vašuokėnai ir nužudė daugiau nei dvidešimt žmonių.
Užpuolime dalyvavo "miško brolių" vado Adolfo Ramanausko-Vanago artimi bendražygiai — Antanas Slučka-Šarūnas ir Antanas Starkus-Montė. Vadovaujant jiems, "partizanai" nušovė suaugusiuosius ir vaikus, o kelis nuskandino šulinyje.
Panašius etninius valymus "miško broliai" organizavo visoje Lietuvoje, taip pat Opšrūtų, Miliūnų kaime ir dar keliose vietovėse, kur gyveno daugiausia rusai.
Vokiečių diversantas "miško brolių" būryje
Vadas Antanas Starkus-Montė buvo vokiečių diversantas, mokėsi Abvero žvalgybos mokykloje ir žudė sovietų partizanus Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje.
1944 metų balandžio mėnesį vokiečiai grąžino jį į Lietuvą, paskyrė vadinamos "savigynos komandos" vadu Šimonių mieste, apginklavo ir įsakė kovoti su sovietų partizanais.
Spalio mėnesį Starkus-Montė pateko į Abvero mokyklą, o 1945 metų sausio mėnesį jis ir dar aštuoni devirsantai iš Vokietijos orlaivio nusileido parašiutu netoli Šimonių. Net ir tada, kai beveik visa Lietuva buvo išlaisvinta nuo nacių, diversantai ir toliau žudė civilius.
Lietuvoje "partizanais" laikomi "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940-1950-aisiais veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybų partijos darbuotojų žudynių.
