VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Šiemet mūsų krašto apsaugai turėtų būti skirta 873 milijonai eurų, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.
Pagal gynybos išlaidas, įvertinant ekonomikos dydį, Lietuva užima šeštą vietą NATO šalių tarpe.
Pasak Seimo narės Rasos Budbergytės, tam, kad būtų įgyvendinti ambicingi planai didinti krašto apsaugos finansavimą, vyriausybė planuoja skolintis. Parlamentarė klausia: kieno sąskaita ir kokia kaina? O kaip finansuojamos kitos sritys, kurių dėka susiformuotų stipri ir atspari visuomenė. Socialinei apsaugai skirta 15,4 proc. kai, tuo tarpu, ES vidurkis yra daugiau nei 20 proc., švietimui skiriami tik 5,6 proc. nuo BVP.
Sveikatos apsaugos sistemos finansavimasnesiekia net 7 proc., o kitose šalyse šiai sričiai procentai nuo BVP matuojami dviženkliais skaičiais.
Taigi, šiandieninių politikų ambicijų kainą siekti iki 2030 metų padidinti finansavimą krašto apsaugai iki 2,5 proc. nuo BVP, gali tekti sumokėti šalies gyventojams – mažėjančiomis pensijomis, didėjančiais mokesčiais, kukliomis išlaidomis švietimui, socialinei apsaugai ir sveikatai.
Vyriausybės rūmuose pasirašytas Lietuvos Respublikos Seime atstovaujančių partijų susitarimas "Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių"
Susitarimas apima pagrindines Lietuvos gynybos politikos nuostatas, tinkamo gynybos finansavimo užtikrinimą, Lietuvos kariuomenės stiprinimą ir personalo iššūkių sprendimą, karo tarnybos patrauklumo bei visuomenės ir valstybės institucijų atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimą.
Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, šiandieniniu susitarimo pasirašymu aiškiai parodoma, kad nepaisant kandžių replikų ir politinių kivirčų, valdantieji ir opozicija sugeba susivienyti ir susėsti prie vieno stalo vardan Lietuvos saugumo ateities. Jo teigimu, per pastaruosius kelerius metus pasiekta daug. Lietuvos gynybos finansavimas jau šiemet siekia 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
