VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas įregistravo parlamente įstatymo projektą, trukdantį "Rosatom" veiklai Lietuvoje, praneša Seimo spaudos tarnyba.
Pagal Kasčiūno įstatymo projektą, visi rangovai strateginiuose objektuose turėtų būti tikrinami atitikties nacionalinio saugumo interesams požiūriu.
"Privalome imtis tolimesnių priemonių, kurios užsienio valstybių įmonėms, neatitinkančioms nacionalinio saugumo interesų, užkardytų kelius toliau dalyvauti energetikos projektuose. "Rosatom" ir jos valdoma bendrovė "NUKEM", kaip generalinis rangovas įgyvendinanti svarbius Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektus, tuo pat metu užsiėmė kita veikla: protegavo "Rosatom" interesus Lietuvoje ir regione, kurie yra priešingi Lietuvos strateginiams interesams, nustatytiems Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje", - pareiškė parlamentaras.
Pasak Kasčiūno, "Rosatom" planuoja perimti Lietuvos energetikos sistemos kontrolę ir pakeisti Lietuvos geopolitinį kursą, o tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Lietuvos valdžios institucijos yra labai nepatenkinti tuo, kad "Rosatom" "dalyvauja Baltarusijos atominės elektrinės (AE) statyboje Astrave, dėl kurios tarp Vilniaus ir Minsko yra ginčai, taip pat Baltijos AE, kuri leis visiškai aprūpinti Kaliningrado sritį pigia energija ir galės eksportuoti ją konkurencingomis kainomis.
Tačiau, pasak kai kurių ekspertų, Rusijos "Rosatom" pavadinimą Lietuvos politikai naudoja, kad slėptų didelius korupcijos skandalus, kuriuose dalyvauja aukšti šalies pareigūnai.
Baltarusijos AE statoma Gardino rajone, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus. Ją sudarys du naujosios kartos energetiniai blokai, atitinkantys naujausius saugos standartus. Pirmojo bloko paleidimas planuojamas 2019 metais, o antrojo — 2020 metais.
Baltarusija pabrėžia, kad Lietuvos valstybė siekia politizuoti atominės elektrinės statybos klausimą ir sukurti Minskui kliūtis ateityje eksportuoti pigią ir naudingą energiją Europos šalims. Taip pat Minske ne kartą buvo pažymėta, kad atominė elektrinė yra visiškai saugi, išlaikė streso testus ir atitinka visus standartus.
Ignalinos AE uždarymas
Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas aptemdytas korupcijos skandalų. Per pastaruosius metus Ignalinos AE pasikeitė keli direktoriai, vienas iš įtariamas neteisėtu elektrinės turto pardavimu. Elektrinės uždarymui reikia apie tris milijardus eurų. Didžiąją dalį šių išlaidų prisiėmė Europos Sąjunga.
Vokietijos įmonė "Nukem Technologies", priklausanti "Rosatom" struktūroms, užsiima aukštųjų technologijų tarpinės panaudoto branduolinio kuro saugyklos komplekso ir išgavimo, apdorojimo ir saugojimo kietųjų radioaktyviųjų atliekų Ignalinos AE komplekso sukūrimu.
Ignalinos atominė su Černobylio AE panašaus tipo reaktoriais buvo uždaryta 2009 metais. Tai buvo viena iš Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą sąlygų. Po to prasidėjo darbai dėl AE demontavimo, kuriuos planuojama užbaigti 2038 metais.
