Lietuvos energetikoje jau seniai nėra tvarkos. Veikia net speciali ministerija, bet ir ji nepadeda. Problema ta, kad strateginiame lygmenyje energetinė šalies politika yra neapibrėžta ir politizuota. Paskutiniai premjero Sauliaus Skvernelio paaiškinimai apie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą "Nepriklausomybė" Klaipėdoje tai tik patvirtina.
Vieša paslaptis
Ministras pirmininkas sakė: "Suskystintų gamtinių dujų terminalas kaip tik yra atsvara monopolininkui "Gazprom". Jeigu neturėtume terminalo arba terminalas "užsidarytų", mes prognozuotume apie 20-25% dujų kainų šuolį. <…> Dabar daugiau nei pusę dujų atsivežame per terminalą". Į šį pareiškimą galima reaguoti dvejopai.
Pirmas variantas: džiaugtis tuo, kad dabartinės dujų kainos nėra tokios didelės, kokios galėtų būti — ir viskas dėl SGD terminalo ir tų, kas sugalvojo jį pastatyti. Tačiau reikalą bent kiek išmanantis žmogus po tokių "džiuginančių" kalbų bus visai kitokios nuotaikos.
Premjeras paminėjo, kad daugiau nei pusė dujų atkeliauja į Lietuvą per terminalą. Klausimas: "Taip pigiau, ar terminalas tiesiog turi veikti tam, kad būtų rentabilus?" Jeigu tikitės, kad kas nors Lietuvos valdžioje atskleis jums perkamų SGD kainą, klystate. Tiesiog patikėkite, kad taip geriau. O akivaizdus faktas, kad vamzdinės dujos yra pigesnės už suskystintas (iki 30%), jūsų neturėtų jaudinti.
Beje, o iš kur atsiranda kita dujų pusė? Nepatikėsite — iš to blogojo "Gazpromo". Kaip rodo statistika, 2017 metais Lietuva nusipirko iš Rusijos bendrovės 1,407 milijardų kubinių metrų dujų, ir tai 37% daugiau nei 2016 metais. Kitaip tariant, mes ne tik netapome energetiškai nepriklausomi, bet dar patys stipriname savo priklausomybę nuo "priešo" ir finansuojame jo "agresyvųjį imperializmą".
Baisu. Tačiau, jeigu perkame, reiškia, naudinga? O jeigu naudinga, gal pirkti iš "Gazpromo" daugiau?
"Gazpromo" alternatyva
Kai užduodami tokie klausimai, Lietuvos valdžia grįžta prie savo pasakos apie tai, kad SGD irgi konkurencingos. Tačiau kodėl tada didžiausios šalyje dujų vartotojos — trąšų gamintojos "Achema" — atstovai sako, jog SGD terminalo išlaikymas kelia tokią riziką jų verslui, "kad iš principo, mums sustabdyti akcinę bendrovę bus pigiau negu ją ir visus darbuotojus išlaikyti"?
Premjeras teigia, kad, jeigu atsisakytume terminalo, dujų kainos dar labiau išaugs. Tam tikra prasme jis teisus, bet į situaciją reikėtų žiūrėti plačiau. Akivaizdu, kad, jeigu jūs turėtumėte vieną didelę kasdien reikalingų prekių gaminimo įmonę ir staiga ją uždarytumėte, atsirastų jų deficitas, ir kainos išaugtų. Tačiau tai nereiškia, kad iš principo nėra gamintojo, kuris galėtų pardavinėti jums tas prekes tokiomis pat ar net mažesnėmis kainomis, jeigu su juo būtų sutarta iš anksto.
Kitaip tariant, jeigu nebūtų nekonkurencingo terminalo, dabar nereikėtų sakyti, kad be jo būtų dar blogiau. Tačiau tuomet Lietuvos valdžia ima aiškinti, kad be SGD laivo "Gazprom" nepardavinėtų mums dujų pigiau. O kas nors bandė rimtai derėtis dėl naujo ilgalaikio kontrakto, kuris paprastai leidžia sumažinti kainą, ar tiesiog dėl naujų bendradarbiavimo sąlygų? Aišku, kad ne — mes su "agresoriais" derybų nevedame. Pigesnės šilumos kainos vartotojams ir ekonomikai? Ne, neaktualu.
Trumpai sakant, šiandien reikia ne džiaugtis tuo, kad dujų kainos yra ne tokios aukštos, kokios galėtų būti, o klausti valdžios, kodėl jos ne mažesnės.
Reikia dramblio?
Yra toks anekdotas. Vienas žmogus nusipirko dramblį, nes jį įtikino, kad turėti tokį gyvūną labai naudinga. Po kurio laiko paaiškėjo, kad nuo to dramblio tik problemos, ir pirkėjas pradėjo skųstis. O jam sako: "Nesiskųsk, neparduosi dramblio".
SGD terminalas Lietuvai — kaip tas dramblys. Kiek vilčių buvo, kad visi kaimynai susidomės jo produkcija, ir uždirbsime mes krūvą pinigų. Todėl statėme kuo greičiau pas save ir vieni — be latvių, kurie tokiu būdu negavo regioninio SGD terminalo ir teoriškai turėjo susitaikyti su naujomis aplinkybėmis bei pirkti suskystintas dujas iš mūsų.
Rezultatas: niekam lietuviškas "suskystintas dramblys", išskyrus mus pačius, nereikalingas — nei lenkams, kurie turi savo SGD terminalą, nei latviams, kurie neseniai pranešė, kad irgi jį statys (apie Estiją, Baltarusiją ir Ukrainą net kalbėti neverta). Dar daugiau, kai (jei) bus pastatytas dujotiekis, kuris sujungs Lietuvą su Lenkija, "Nepriklausomybės" perspektyvos taps dar liūdnesnės, nes jos nauda sumažės iki minimumo.
Dabar Vilniuje už paslaptingą kainą galvojama greičiau išpirkti terminalą, kad bent jau sumažėtų jo išlaikymo kaštai (ir, tikriausiai, kad kažkas vėl užsidirbtų). Renkantis iš visų blogybių, ši iš tiesų gali būti mažiausia — vien todėl, kad, kaip sakė "Klaipėdos naftos" vadovas Mindaugas Jusius, "laivą būtų galima įdarbinti ir kitoje šalyje, kitame kontinente ar naudoti kaip SGD krovinio vežėją".
Štai toks lietuviškas verslas…
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
