Socialinis tinklas ketina skirstyti politines žinutes į dvi grupes: vienoje būtų remiamos naujienos apie politikus, kitoje – reklaminės žinutės, kurias inicijuoja patys politikai.
Naujasis požiūris sulaukė kritikos iš žiniasklaidos priemonių. Juk sprendimas rūšiuoti politines naujienas gali supainioti skaitytojus, bandančius atskirti, kur yra faktai, o kur nuomonė. Kita vertus, žurnalistai irgi turi savo politines simpatijas ir antipatijas, savo asmenines nuomones. Ir turi savo "Facebook'us".
Savo paskyras "Facebook" turi ir daug sekėjų turintys žinomi asmenys, kurie asmeniškai realiame gyvenime neturi jokio ryšio nei su politika, nei su politikais. Bet virtualiame pasaulyje politikus populiarina. Ir ne už ačiū.
Savo "Facebook'e" populiarinti galima viską ir bet kada. 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Nuo lūpų dažų iki iPhone'o, nuo antkapio iki politinės partijos. "Facebook'e" galima palaidoti verslo konkurentą, politiniam oponentui sukurti psichologinį diskomfortą.
Nėra jauku, kai nežinai, kas apie tave "Facebook'e" "priburbuliuota". Kai turi tikrintis ir reaguoti dieną naktį. Jausti įtampą dėl to, ką tavo "Facebook'o" draugai, draugų draugai pamatys, pamanys.
Burbulų pūtikai, tai nauja profesija. Ir turi savo pavadinimą. Apmokamas "Facebook'o" "burbuliuotojas" ― "influenceris". "Influenceris" ― tai nuomonės lyderis, nuomonės formuotojas. Jūsų nuomonės!
2018 metais įmonės "Sprout Social" atliktas tyrimas parodė, kad JAV 56% rinkodaros specialistų jau dirba su "influenceriais" ir ieško būdų, kaip apie savo produktą ar paslaugą papasakoti naujiems klientams. Ši tema nėra nauja ir Lietuvoje. Viena po kitos kuriasi agentūros, kurios atstovauja arba padeda surasti įmonėms, klientams nuomonės lyderius socialiniuose tinkluose.
Lietuvoje įsikūrusios agentūros "Influenceriai" duomenimis, mūsų šalyje nuomonės lyderiai už vieną įkeltą žinutę į socialinius tinklus gali tikėtis nemenko atlygio. Pavyzdžiui, kas turi 100 000 ir daugiau sekėjų, iš vieno įkelto įrašo uždirba 500 – 1 200 Eur. Tie, kurie turi 30 000 – 100 000 sekėjų, uždirba 200 – 500 Eur. 1 000 – 30 000 sekėjų turintys nuomonės formuotojai gali tikėtis 50 – 200 Eur.
Palengva įsibėgėja savivaldos, merų rinkimai. Pretendentai į Vilniaus merus jau pristatė savo programas ir komandas. Nematomos komandos "burbuliuoja", tai yra, formuoja Jūsų, mūsų nuomones jau nuo vasaros.
Kulinarijos specialistas Andrius Užkalnis, kuris taip pat tituluojamas žurnalistu, publicistu, viešai savo "Facebook'e" "paburbuliavo" ant Vilniaus savivaldybės, tai yra, ant mero Remigijaus Šimašiaus.
Andrius Užkalnis buvo pagautas. Jis pripažino, kad gavo pinigų už kritiką Vilniaus savivaldybės organizuojamiems daugiabučių administratorių rinkimams. Tai jis pavadino klaida, nors pinigai, kaip teigia, jo nuomonei įtakos nepadarė. Žinomas vyras gautą sumą pažadėjo pervesti labdarai. Reikia manyti, kad Valstybinė mokesčiu inspekcija pasidomėjo šiuo labdaros aktu.
Yra ir bus kuo domėtis Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai. Juk socialiniai tinklai skendo, skęsta ir, tikėtina, skęs nepažymėtoje politinėje reklamoje.
Būta ir pikantišku nutikimų su politikais. Prieš kelerius metus TV3 laida "Be komentarų" rodė reportažą, kuriame paviešintas Viktoro Uspaskicho susirašinėjimas su jauna mergina socialiniame tinkle "Facebook". Europarlamentaras, Darbo partijos vadovas primygtinai siūlė susitikti su ja, kvietė į Briuselį, slidinėti į Alpes, kartu švęsti gimtadienį.
Paflirtuoti, žinoma, smagu. Tai nesukėlė didelės grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tačiau nepraraskim budrumo.
Lietuvoje beveik 1,2 milijono gyventojų naudojasi socialiniu tinklu "Facebook". Didžioji jų dalis ― pilnamečiai šalies gyventojai. Į išmaniąją auditoriją nusitaikę politikai priešrinkiminiu laikotarpiu aktyviai išnaudoja socialinių tinklų teikiamas galimybes: organizuoja susitikimus su rinkėjais, platina agitacinę medžiagą. Rinkimų metu "Facebook" tampa aštriu politinių oponentų kovų lauku.
Ir čia reikšmingą vaidmenį atlieka nematomo fronto kariai "influenceriai" – nuomonės formuotojai. Mūsų nuomonės. Nematomi, nes niekas jų nepristatė.
"Influenceriai" gyvena normalų virtualų gyvenimą ― dalinasi nuotraukomis, diskutuoja, sveikina su šventėmis, plečia draugų ratą, skatina diskusijas ir t.t.
Tokie "influenceriai" sąmoningai į draugus kviečiasi žurnalistus, politikus, Seimo ir Vyriausybės narius, merus, verslo ir kultūros atstovus, pramogų industrijos atstovus, kitus nuomonės lyderius.
Tokie apmokami "burbuliuotojai" pateikia informaciją parengtą taip, kad jos įtaigumas būna didžiausias, koks tik įmanoma. Nes jie juk nuomonės lyderiai. Ir jų specifinis žodynas ir leksika tik patvirtina kokybę. O neva nuimtas reklaminis štampas garantuoja patikimumą.
Socialinis tinklas "Facebook" skirstys politines žinutes į dvi grupes: vienoje bus remiamos naujienos apie politikus, kitoje – reklaminės žinutės, kurias inicijuos patys politikai.
"Facebook" sprendimas yra reakcija į pernykštį skandalą, kai mistinė "trolių ferma" stengėsi paveikti JAV rinkėjų nuotaikas, susikurdama netikras neva amerikiečių paskyras "Facebook", "Instagram" ir taip bandydama paveikti viešąją nuomonę.
Tačiau prie kokios grupės priskirti "influencerių" produkciją? Negi "Facebook" apie tai nepagalvojo? Ar tokia lietuviška "influencerių" paslaugų praktika ― Lietuvos išradimas?
"Facebook" politikos skaidrumo taisyklės skelbia, kad visos politinio turinio žinutės bus įtraukiamos į archyvą, kuriame bus matomi duomenys apie asmenis, mokančius už žinutes, taip pat skelbiami demografiniai rodikliai apie pamačiusius šią informaciją per pastaruosius septynerius metus.
Reklamos užsakovai taip pat turės atlikti patvirtinimo procesus, kurių metu bus identifikuojama jų buvimo vieta JAV, taip pat jų tapatybė.
Bet čia Amerikoje. Ar Amerika mums padės? Čia, Lietuvoje. Ir su "Facebook'u", ir su rinkimais. Spaudžiam mygtuką "Like"!
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
