Be jokių abejonių, kalbama apie Lenkiją ir Lietuvą, kurios, priimdamos tokius sprendimus, net nesistengė analizuoti ES valstybėms narėms logiško klausimo: kodėl Vokietija, kurios ekonomika yra pripažinta "ES lokomotyvu", nestato jokių terminalų ir nenaudoja suskystintų gamtinių dujų (SGD)?
Na, tiek to. Tiek Lietuva, tiek Lenkija yra turtingos šalys, turi milžinišką biudžetą, kas gali uždrausti joms išleisti vieną-kitą milijardą eurų taip, kaip jos nori? Turtingieji turi savo keistenybių, bet šiame straipsnyje kalbama apie tai, kaip, būdamos labai panašios, šios šalys pasirinko labai skirtingus būdus SGD projektams įgyvendinti.
Lietuva daug kalba apie tai, kad "Independence" aprūpins Lietuvą ir visus, kurie nori "pasipriešinti agresyvioms Rusijos dujoms" nuostabiosiomis SGD iš JAV. Praėjus beveik trejiems metams nuo Klaipėdos uoste atsiradusio "Independence", čia atvyko du tanklaiviai iš užjūrio. Žodžių – labai daug, o dujovežiai atplaukia intervalu vienas per pusantrų metų.
Lenkijoje JAV gaminamų SGD pirkimo intensyvumas yra visiškai toks pat, bet jie yra sudarę sutartį su amerikiečių bendrove "Venture Global LNG", kuri stato naują gamyklą, skirtą gamtinėms dujoms suskystinti. Ypač verta pažymėti, kad sutartis yra ilgalaikė, 20 metų, bet apie tai mes pakalbėsime vėliau.
Dar vienas Lenkijos valstybinės įmonės "PGNiG" aktyvas – šiais metais dujų pirkimas iš "Gazprom""" beveik 10 proc. didesnis, palyginti su 2017 metais. Priežastis paprasta — negalima atmesti galimybės, kad šio šildymo sezono metu Amerikos nacionalinė dujų platforma "Henry Hub" pasieks rekordą, o lenkai nori žiemą gyventi be netikėtumų, nesivaikydami dujų po visą rinką, be dūmuose skendinčios Krokuvos.
Bet kodėl didėja būtent vamzdynais tekančių dujų pirkimai iš "Gazprom"? "Swinoujscie" regazifikacijos terminalas yra techniškai tvarkingas, kam priklausyti nuo "agresyvios Rusijos", kodėlgi nepadidinus SGD tiekimo?
Didėjanti dujų pervežimo kaina vietos rinkoje
Yra specializuota JAV agentūra — "S & P Global Platts", viena iš pirmaujančių pasaulyje naftos, dujų ir jų produktų agentūrų. Visiems pramonės specialistams tai yra patikimiausias informacijos šaltinis, leidžiantis įvertinti riziką, rinkos tendencijas ir atitinkamai parengti prognozes bei planus.
Spalio 22 dieną "S & P Global Platts" pranešė, kad, palyginti su 2017 metais, tanklaivių, naudojamų SDG rinkose, transportavimo išlaidos padidėjo 3,5 karto, o vien rugsėjo mėnesį išlaidos padidėjo 40 procentų. Šią statistiką atspindi Tarptautinės energetikos agentūros pranešimas, pateiktas neseniai paskelbtoje Pasaulio dujų saugyklų ataskaitoje: "Laiku atliekamų investicijų į dujų transportavimo laivyną nebuvimas gali kelti grėsmę SGD rinkai plėtoti ir tiekimo saugumui užtikrinti. Ši rizika dabar yra svarbesnė nei nepakankamo dujų suskystinimo pajėgumo rizika."
TEA ataskaitoje taip pat atsargiai įvertinama, kokia grėsmė gali kilti, jei artimiausiu rudens-žiemos laikotarpiu regionuose, kurie naudoja suskystintas naftos dujas, vėl užsitęs žiemos šalčiai. Šiuo atveju, TEA teigimu, dujų pervežimo kaina gali padidėti iki 250 tūkstančių dolerių per dieną, palyginti su 130-140 tūkst. spalio mėnesį. Abiem atvejais kalbame apie VLCC klasės dujovežius, kurių galimo gabenti krovinio tonažas yra nuo 160 iki 320 tūkstančių tonų.
Keista situacija besivadovaujantiems liberalios rinkos ekonomikos principais: vietos dujų vežėjų rinkoje susidarė nemaža niša, o rinka nenori jos užpildyti. Tačiau liberali rinkos ekonomika egzistuoja tik pasaulyje, kuriame rožiniai poniai ganosi iliuzijų pievose, o padangėje sklando gėlėti vienaragiai. Mūsų materialiame pasaulyje viskas kitaip.
VLCC klasės dujovežio kaina yra apie 180 milijonų JAV dolerių, o statybos laikas — nuo dvejų iki trejų metų. Ar jūs investuosite tokias sumas, kad dujovežis stovėtų uoste dėl to, kad trūksta užsakymų?
Šiais metais Pietų Korėjos laivų statyklos, kuriose pastatoma apie 80 proc. visų dujovežių, dirba trimis pamainomis, metų pabaigoje bus pastatytas rekordinis tokių laivų skaičius. Bet jų likimą jau nustatė klientai — dujovežiai statomi, kad būtų įvykdyti ilgalaikiai SGD tiekimo užsakymai.
Tik nuolatinis, iš anksto numatytas darbo krūvis leidžia laivų savininkų įmonėms apskaičiuoti savo investavimo planus — niekas nenori "žaisti ruletės" su neatidėliotinais pristatymais. Krovinių gabenimo išlaidos pagal ilgalaikes sutartis nepasikeitė — kokios buvo pernai (nuo 60 iki 80 tūkstančių dolerių), tokios ir liko.
Žiema ateina
Taigi, Lenkijos "PGNiG" elgesys yra visiškai logiškas — tegul politikai ir toliau kalba apie Rusiją ir "Gazprom", o žiemą reikia peržiemoti. Žiema ateina — tikriausiai, plakatą su šiais žodžiais lenkų dujų kompanijų specialistai pakabino ant visų savo biurų sienų.
Šiais metais JAV skiriamos SGD gali būti labai brangios, pirkti SGD vietos rinkoje ir gabenti į "Swinoujscie" taip pat nėra prasmės dėl transportavimo kainos. Taigi, tegul politikai traukia piktais balsais savo dainą, o mes turime "Gazprom Export" pardavimo skyriaus telefono numerį... Primityvu ir ciniška? O kas belieka, jei nei žaismingų vienaragių, nei gėlėtų ponių nematyti.
Deja, nėra duomenų apie Rusijos dujų tiekimo į Lietuvą apimtis — matyt, jie bus paskelbti tik apibendrinant 2018 metų rezultatus. Jei lietuviai turi tokio pat lygio specialistų kaip lenkų "PGNiG", jie ramiai peržiemos, nors ir padidės elektros kainos. Tačiau jei Lietuvos dujų specialistai išsižioję klausė Lietuvos Respublikos Prezidentės kalbų, pabrangs ir šilumos tiekimas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
