KAM vadovas: Lietuvos kariuomenei reikia modernizavimo ir investicijų

© Sputnik / Андрей БогдановKrašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio teigimu, rimtą požiūrį į gynybą ir saugumą galima parodyti, tik skiriant jiems užtektinai dėmesio bei išteklių

VILNIUS, lapkričio 22 — Sputnik. Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ketvirtadienį kariuomenės šimtmečiui skirtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad reikia modernizuoti Lietuvos Respublikos kariuomenę ir investuoti į ją.

Boxer (Vilkas) - Sputnik Lietuva
Kokiu tikslu pėstininkų kovos mašinos "Boxer" atgabentos į Lietuvą

"Tik po Ukrainos įvykių supratome, kad kariuomenę reikia modernizuoti", — pasakė Karoblis.

Pasak ministro, kariuomenė turėtų būti modernizuota, tinkamai pasiruošusi atremti galimas grėsmes.

"Šalies gynyba yra ne tik kariuomenės, bet ir visų mūsų atsakomybė. Niekas negins mūsų, jei patys nesiginsime", — pasakė ministras ir pabrėžė, kad gynyba kainuoja, ir "tik skirdami užtektinai dėmesio bei išteklių parodome, kad rimtai žiūrime į gynybą ir saugumą".

Karoblis pranešė, kad Lietuva planuoja iš JAV įsigyti 200 šarvuotų visureigių, kurių vertė yra 100 milijonų eurų. Derybas šiuo klausimu numatyta baigti per artimiausius dvejus metus.

Be to, kitais metais į Lietuvą turi būti pristatytos šarvuotos kovinės mašinos "Boxer", kurių užsakyta 88. 

Lietuvos kariai Afganistane - Sputnik Lietuva
Afganistane apšaudyta karinė bazė, kur tarnauja Lietuvos kariai

Pasak Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko, Lietuva taip pat planuoja įsigyti artimojo nuotolio prieštankinių raketų "Spike", o iki 2030 metų ir vidutinio nuotolio prieštankinių raketų "Javelin". Šie pirkiniai kariuomenei papildomai kainuos apie 60-70 milijonų eurų.

Anksčiau krašto apsaugos ministras pareiškė, kad oro gynybos stiprinimas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos gynybos prioritetų. Karoblis pažymėjo, kad NATO pasiūlymas šiuo klausimu bus parengtas kitų metų birželį.

Baltijos valstybių oro gynyba yra viena iš silpniausių karinių zonų. Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos (3-5 kilometrai).

Naujienų srautas
0