VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Draugiški Lietuvos ir Lenkijos santykiai atspindi šių šalių pasirengimą priešintis "Rusijos grėsmei", rašo "Bloomberg".
"Klestintys santykiai atspindi naująją tikrovę buvusioms Sovietų Sąjungos valstybėms. Su Trampu Baltuosiuose rūmuose ir Vokietijos kanclere Angela Merkel, Europos lydere, kuri rengiasi atsistatydinti, atėjo laikas ieškoti daugiau lojalių kovos su Putinu ir Rusijos grėsme rėmėjų", — sakoma straipsnyje.
"Bloomberg" autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad deramai įvertinti buvusį prezidentą Lechą Kačinskį — tai būdas gauti draugų nacionalistinėje Lenkijoje, nes "Įstatymo ir teisingumo" partijos lyderis, mirusio prezidento brolis Jaroslavas Kačinskis kaltino Rusiją "politiniu nužudymu".
Kariuomenės atžvilgiu, bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos yra gyvybiškai svarbus, siekiant užtikrinti taip vadinamo Suvalkų koridoriaus saugumą.
Suvalkų koridorius yra NATO fizinis susisiekimo kanalas tarp Baltijos šalių ir likusios Europos dalies. Aljansas turi kariuomenę, dislokuotą Lietuvoje, o Lenkijos vyriausybė taip pat siekia dislokuoti nuolatinę JAV bazę savo teritorijoje.
Tačiau Piotras Buras, Europos užsienio santykių tarybos Varšuvos biuro vadovas, pažymėjo, kad Baltijos šalys gerai žino, kur iš tiesų yra jų interesų sritis.
"Jos (Baltijos šalys — Sputnik) yra labai pragmatiškos: rūpinasi gerais santykiais su Vokietija ir nenori būti matomos vienoje stovykloje su Lenkija, kuri yra neigiamai vertinama Europoje. Šis artumas turi ribas",— sakė Buras.
Santykiuose su Lietuva Varšuvos vyriausybė turi akivaizdžią naudą.
Tarp Varšuvos ir Briuselio tęsiasi ilgalaikis konfliktas dėl teismų reformos šalyje. Dėl 2017 metų gruodžio mėnesį Lenkijos prezidento pasirašytų įstatymų teismai tapo pavaldūs valdančiajai partijai "Įstatymas ir teisingumas" bei Lenkijos teisingumo ministerijai.
Reaguodama į reformas Lenkijoje, Europos Komisija pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje pradėjo procedūrą prieš savo pačios narę dėl teismų reformos, kuri pakerta teismų nepriklausomybę, o kartu ir valdžios padalijimo principus.
Lietuva, savo ruožtu, pažadėjo palaikyti Lenkiją konflikte su ES. Lietuvos ministro pirmininko teigimu, kadangi Lenkija yra artimiausia kaimynė ir strateginė partnerė, Lietuva neabejotinai yra Varšuvos pusėje.
