Kaip rodo "Anonymous" paviešinta medžiaga, metinis programos biudžetas yra nemažas (keli milijonai eurų). Finansavime dalyvauja JAV Valstybės departamentas, NATO ir "Facebook". Įdomus niuansas yra tas, kad programos kūrėjai turi/ieško "agentų" įvairiose šalyse, taip faktiškai kišdamiesi į jų reikalus.
Tačiau Lietuva "kilniam" iniciatyvos tikslui, atrodo, neprieštarauja, nes jos "padalinyje", "Anonymous" duomenimis, "darbuotojų" užtenka. Be abejo, tai neoficiali informacija, kuri neleidžia daryti vienareikšmiškų išvadų. Bet, jeigu paanalizuotume pateiktą aktyvistų iš Baltijos šalių sąrašą, iš karto aiškėja jo sudarymo logika.
Konservatorių ausys
Pirmiausia, daug ką pasako "Baltijos klasterio" atstovų elektroninio pašto adresai. Pagal juos galima teigti, kad grupėje yra nemažai Lietuvos užsienio reikalų ministerijos darbuotojų.
Pavyzdžiui, Eitvydas Bajarūnas ― buvęs ambasadorius Švedijoje, kuri tik dėl jai žinomų priežasčių ruošiasi karui su Rusija ir ieško, bet neranda mistinių rusiškų povandeninių laivų. Internete galima rasti Bajarūno kalbų apie hibridinę Rusijos grėsmę ir būtinybę stiprinti visuomenės sąmoningumą bei atsparumą informacinėms Maskvos atakoms. Kitaip tariant, labai tinkamas žmogus britų programai.
Įdomi detalė. Šiais metais Lietuvoje buvo surengta konferencija "Visuomenės atsparumas ir Rusijos hibridinės grėsmės Vakarų pasauliui", kurioje dalyvavo Bajarūnas, o sveikinimo žodį tarė vieno iš renginių organizatorių ― Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) ― atstovas (pirmininkas) Vytautas Bakas. Matome, kad pastarasis irgi yra "Anonymous" pateiktame sąraše ir nuolat kalba apie Rusijos grėsmę.
Parlamento ir užsienio reikalų ministerijos "koaliciją" papildo saugumo elementas (žmonės iš NATO, Baltijos gynybos koledžo ir koordinatorius iš Lietuvos krašto apsaugos sistemos Tomas Tauginas). Taip pat tikėtinas koordinacinis specialiųjų tarnybų vaidmuo. Tačiau dar svarbus ekspertinis/akademinis lygmuo.
Tas pats Tauginas susijęs su Vilniaus Mykolo Romerio universiteto Saugumo tyrimų laboratorija. Tačiau pagrindiniai veikėjai šiuo atveju yra Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir buvęs centro vadovas, o dabar parlamentaras ir NSGK narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas, kurio antirusiška pozicija su rusofobijos atspalviu gerai žinoma visiems.
Tokiu būdu, jeigu "Anonymous" grupė paskelbta informacija tikra, reikia pripažinti, kad darbas vyksta sistemingai: pinigų negailima, ir konsoliduojamos visos įmanomos pajėgos su aršiais Rusijos kritikais ― konservatoriais ar jiems artimais žmonėmis ― priešakyje.
Keista, kad nėra
Užduodant klausimą, kas yra pagrindinis Lietuvos ekspertas, aiškinantis Rusijos politikos ypatybes ir nuolat akcentuojantis jos grėsmę, karo su ja būseną, į galvą ateina ne LRT užsienio naujienų redaktorius Vykintas Pugačiauskas ar Andrius Tapinas, kuris, pavyzdžiui, yra politinės satyros laidos "Laikykitės" ("Держитесь там") "Current time" ("Настоящее Время") kanale (bendras tokių Rusijos "gerbėjų" kaip "Laisvės radijas" ir "Amerikos balsas") vedėjas.
Į galvą ateina Marius Laurinavičius. Įdomus sutapimas ― dirbo Rytų Europos studijų centre, o po to išvyko į JAV, kur kėlė kvalifikaciją Europos politikos analizės centre (angl. CEPA), kuris didelį dėmesį skiria kovai su "rusiška propaganda". Vėliau grįžo į Lietuvą ir tapo faktiškai iš niekur atsiradusio Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiuoju analitiku. Tik viena citata: "Rusija yra mafijos valstybė, o Vladimiras Putinas ― krikštatėvis".
Tai, kad šių asmenų (ypač Laurinavičiaus) nėra britų programoje, keista. Tačiau nebūtina visiems mokėti per "Integrity Initiative" ― yra ir kitų finansinių ir televizijos kanalų bei įvairių analitinių centrų. O kai kas ir be jokio atlygio (ir kritinio mąstymo) pasiruošęs priešintis "informacinei Rusijos agresijai".
Galima teigti, kad tam tikru momentu Vakarai suvokė, jog informacinėje srityje, kurioje jie priprato jaustis visagaliai, jiems staiga buvo mestas iššūkis, ir jų tiesos monopolija susvyravo. Akivaizdu, kad dabar bandoma atsigriebti ir visais įmanomais būdais neleisti Vakarų valstybių gyventojams net pagalvoti apie tai, kad tam tikrais atvejais Rusija teisi, o Amerika ir/ar Europa ― ne.
Šiame kontekste norisi patarti skaitytojams pagal galimybes naudotis įvairiais informacijos šaltiniais ir patiems spręsti, kur yra tiesa.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
