VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos (OESKV) kariai pradeda oro erdvės stebėjimą su dviem NATO šalies gamintojo tolimojo siekio radarais Antaveršyje (Prienų r.) ir Degučiuose (Šilutės r.).
Nauji Ispanijos kompanijos INDRA pagamintų karinių radarų su įdiegtomis naujomis ryšių sistemomis ir visa atnaujinta infrastruktūra pakeis iki šiol naudotus sovietinės gamybos radarus.
"Tolimojo siekio radarų eksploatacijos pradžia žymi milžinišką kokybės šuolį stiprinant tiek nacionalinę Lietuvos, tiek NATO oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, kuri yra NATO vieningos oro erdvės stebėjimo ir priešraketinės gynybos sistemos dalis", — sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
Pasak OESKV vado pulkininko leitenanto Aro Rimkaus, radaruose įdiegtos modernios sistemos, kurios padės užtikrinti nepertraukiamą oro erdvės ir pasienio zonos stebėjimą, oro policijos funkcijų vykdymą ir reagavimą į galimus oro erdvės pažeidimus. Su šiais radarais Lietuva taip pat pagerins sąlygas NATO sąjungininkų karo aviacijai veikti, paieškos ir gelbėjimo operacijoms vykdyti.
Planuojama, kad šie Lietuvos oro erdvės stebėjimui ir gynybai svarbūs radiolokaciniai postai Antaveršyje ir Degučiuose visišką operacinį pajėgumą pasieks 2019 metais.
Kariuomenės infrastruktūros modernizavimas
Daugiau nei dešimtmetį trunkantį oro erdvės stebėjimo modernizavimo projektą Krašto apsaugos ministerija vykdo kartu su NATO Ryšių ir informacijos agentūra (angl. NATO Communications and Information Agency, NCIA) ir NATO Paramos agentūra (angl. NATO Support Agency, NSPA).
Pagal naują NATO saugumo investicijų programos (NSIP) pajėgumų vystymo paketą, iki 2021 metų Lietuvos kariuomenėje numatoma įgyvendinti 13 projektų: 12 suplanuoti Gen. Silvestro Žukausko poligone Pabradėje, 1 — Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose.
Infrastruktūros darbams pagal sudarytą sutartį iš viso numatoma skirti apie 47 mln. eurų, iš jų — apie 23 mln. eurų bus skirta iš NATO saugumo investicijų programos per NATO Paramos ir pirkimų agentūrą, kuri ir bus atsakinga už projektų įgyvendinimą ir sutarčių valdymą.
NATO saugumo investicijų programoje Lietuva dalyvauja nuo narystės Aljanse pradžios 2004 metais. Per 2004–2017 m. Lietuvoje įgyvendinta jau apie 30 NATO saugumo investicijų programos projektų, į kuriuos, kartu su Lietuvos indėliu, investuota daugiau nei 53 mln. eurų.
