Šiaurės pusrutulyje žiema vis arčiau — energetikos specialistų teigimu, atėjo 2018/2019 metų rudens-žiemos šildymo sezonas. Oro temperatūra tiek dieną, tiek naktį — žemiau nulio. Tam, kad būtų šilta gyvenamosiose ir pramoninėse patalpose, energetikai turi padidinti vandens temperatūrą centralizuotoje šildymo sistemoje, daugiau elektros energijos yra skiriama patalpoms, gatvėms ir greitkeliams apšviesti.
Liūdni laikai "žaliajai energijai"
Saulės Sistema taip sudaryta, kad žiemos metu saulės kolektorių savininkams tenka nuobodžiauti — dienos šviesos valandos trumpėja, debesų kaupiasi vis daugiau ir daugiau. "Žaliosios energijos" gerbėjai, sekdami lokių pavyzdžiu, nugrimzta į žiemos miegą: šešis mėnesius mes džiaugiamės saule ir pasakojame, kokia bloga yra tradicinė energija, pusę metų pasislėpę urve "čiulpiame leteną".
Visoms įmonėms — požeminių dujų saugyklų (PDS) savininkams ir operatoriams — atėjo sunkus laikotarpis: elektrinės veikia "pagal orą", kartais reikalauja keisti dujų tiekimo režimą beveik kas valandą. Kainos priklauso nuo to, kiek yra dujų saugyklose ir kokie jų pajėgumai tiekti dujas į skirstomuosius tinklus.
Tuo tarpu PDS įrenginiai turi derinti priėmimo ir išdavimo laiką — nė vienoje pasaulio šalyje nėra tokio pajėgumo PDS įrenginių, kad būtų pakankamai dujų atsargų visam šildymo sezonui. Žinoma, kuo daugiau šių atsargų, tuo patikimesnis energijos tiekimas, tuo ramiau gyventojams šaltuoju laikotarpiu.
Kosėti ar sušalti?
Labai rami yra Lenkija, kurioje 80 proc. šilumos tiekia anglimi kūrenamos elektrinės — jai mažiausiai rūpesčių kelia PDS, o sukaupti anglies atsargas yra žymiai lengviau. Bus daugiau šalčio — bus daugiau smogo, Krokuva tradiciškai jame paskęs, bet čia jau galima rinktis: ar kosėti, ar sušalti.
Nesinori nei vieno, nei kito? Yra dvi išeitys. Arba statome naujas dujines šilumines elektrines ir išmontuojame kūrenamas akmens anglimi, arba kuriame naujas anglies šilumines elektrines, kuriose bus naudojamos šiuolaikinės technologijos.
Nesigilinant į technines detales, esmė yra paprasta: šios technologijos leidžia padidinti garų temperatūrą iki rodiklių, kurie iš esmės nepasiekiami tradiciniams šiluminių elektrinių katilams. Pasaulio lyderė šiose technologijose yra Kinija, kuri negaili valstybės lėšų šioms technologijoms vystyti.
Rezultatas aiškus: kuo aukštesnė garų temperatūra, tuo didesnis slėgis tampa prieinamas, ir kuo didesnis slėgis, tuo stipriau veikia turbina ir daugiau elektros gaunama iš to paties anglies kiekio.
Jei tradicinėse šiluminėse elektrinėse reikia apie 600 gramų anglies, kad pagamintų vieną kilovatvalandę energijos, Kinijos naujausias anglies katilas sunaudoja tik 287 gramus. Šimtas megavatvalandžių akmens anglies generacijos Lenkijoje — vienoks smogo kiekis, šimtas megavatvalandžių anglies gamybos Kinijos šiluminėje elektrinėje — smogo susidaro du kartus mažiau.
Nei anglies, nei dujų
Bet daugiau apie šią technologiją pakalbėsime kitą kartą. Dabar noriu pasvarstyti apie Lietuvą. Čia nėra anglies, tik dujos, ir jokios pagalbos iš Švedijos ir Lenkijos, nepaisant energijos tiltų, kadangi trūksta šildymo katilų. Tarkime, kad išsipildė dabartinės Lietuvos politinės vadovybės svajonė — šalis visiškai atsisakė "totalitarinių Rusijos dujų — Lietuvos demokratijos žudikių" ir pradėjo naudoti tik JAV pagamintas SGD.
Po regazifikacijos "Idependence" terminale dujos arba nedelsiant naudojamos, arba siunčiamos saugoti į Inčiukalnio PDS Latvijoje. Atsižvelgiant į tai, kad šios PDS paslaugomis naudojasi visos Baltijos šalys ir kad jos dalį "Gazprom" nuomoja tam, kad žiemą dujomis aprūpintų Sankt Peterburgo, Leningrado, Novgorodo ir Pskovo regionus, Lietuva negalės čia kaupti dujų per visą šildymo sezoną. Taigi, SGD iš JAV reikės pirkti ištisus metus.
Ilgalaikės "Gazprom" kainos yra stabilios, neseniai žymiai sumažėjo neatidėliotinų kainų poveikis. "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris tikisi, kad vidutinė tiekimo kaina Europai šiais metais bus 245 doleriai už 1000 kubinių metrų. O kas bus, jei šildymo sezono metu Lietuva bus priversta pirkti amerikietiškas dujas?
Leiskite man priminti SGD kainų nustatymo algoritmą Jungtinėse Valstijose bet kuriai bendrovei, kuri nori jas pirkti. Pradėti reikia nuo norimo įsigyti reikalingo dujų kiekio JAV nacionalinėje biržoje "Henry Hub". Po to teks sumokėti 15 procentų biržos kainos už dujų pristatymą į "Sabina Pass" gamyklą, skystinimo paslaugų sąnaudos yra apie 129 dolerius už 1000 kubinių metrų. Atsižvelgiant į padidėjusias SGD vietinio transporto gabenimo per Atlanto vandenyną kainas, už transportavimą teks sumokėti apie 36 dolerius už 1000 kubinių metrų.
Paskutinis dalykas, kurį derėtų apsvarstyti, yra SGD praradimas transportavimo metu (apie du procentus jų tiesiog išgaruos) ir regazifikacijos metu (dar apie du procentus). Skaičiavimuose nėra nieko sudėtingo — tiesiog reikia pažvelgti į "Henry Hub" kainas, o toliau viską atliks skaičiuoklė.
Biržos skaičiavimai
Atidarome atitinkamą svetainę, neišsigąstame milijoninių kainų už britų šiluminius vienetus, pagal koeficientą pasiverčiame skaičius į įprastus 35,687 dolerius už 1000 kubinių metrų. Pabandykime?
Tarkime, kad Lietuvos dujų kompanija nusprendė pirkti SGD lapkričio pradžioje. Lapkričio 1 dieną "Henry Hub" biržoje dujos kainavo 3,36 dolerius už milijoną BTE, kas sudaro 119,91 dolerių už 1000 kubinių metrų. 15 procentų sudaro 17,99 JAV dolerių, tai yra, "Sabina Pass" dujos kainuotų 137,90 USD už 1000 kubinių metrų. Gamyklos paslaugos ir krovos darbai— tai dar 165 USD, iš viso 302,90 USD. Paskaičiavę SGD nuostolius transportavimo ir regazifikavimo metu, gauname 315,02 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, arba 28,6 proc. daugiau, nei mokėtume "Gazprom".
Tokia pati operacija, prasidėjusi lapkričio 19 dieną, duotų dar "geresnį" rezultatą, nes per šį laiką "Henry Hub" kaina pakilo iki 4,65 JAV dolerių už vieną milijoną BTU arba 38,4 procento mažiau nei per tris savaites. Patikrinkite skaičiavimus patys — tai yra 370,06 JAV doleriais už 1000 kubinių metrų, arba 51 procentu daugiau nei "Gazprom" kaina.
Kas atsitinka JAV su kainomis? Būtent tai, apie ką jau rašė "Sputnik Lietuva". Trumpai tariant, dėl pavasario šalčių JAV buvo dviem savaitėmis mažiau laiko dujų tiekimui į saugyklas, kurių atsargos buvo 17,8 mlrd. kubinių metrų mažesnės nei pernai, o tai buvo mažiausias rodiklis per pastaruosius 13 metų. Pasaulyje nėra stebuklų, kaip ir kiekvienais metais, ateina žiema. Tiesa, ji dar neatėjo, todėl kainos JAV dar net neketino pasiekti didžiausių verčių, kaip ir kiekvieną gruodžio ir sausio mėnesį.
Moralė? Tiesą sakant, jokios. Naudodamiesi skaičiuotuvu, mes dar kartą įsitikinome, kad rusofobija visada brangiai kainuoja tiesiogine šio žodžio prasme. Žinoma, pasirinkimas mūsų demokratiniame pasaulyje Lietuvos Respublikos rankose. Arba pirkti dujas iš "Gazprom" už įprastą kainą, bet "su autoritarizmo, totalitarizmo ir agresijos kvapu". Arba iš anapus vandenyno — demokratiškai liberalias, bet brangias. Ir taip, be abejo, "Indenpendence" yra puikus projektas!
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
