Net turint omenyje tai, kad dar ne visos politinės jėgos iškėlė savo kandidatus į Vilniaus mero postą, jų favoritais, kaip rodo reitingai, galima vadinti dabartinį sostinės vadovą Remigijų Šimašių ir ilgametį jo oponentą Artūrą Zuoką.
Likusių pretendentų sąraše taip pat yra žinomų pavardžių: pavyzdžiui, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, buvęs ūkio ministras, konservatorius Dainius Kreivys, socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas ir taip toliau. Tačiau jų šansai nėra dideli. Be to, reikšmingu rinkiminiu faktoriumi gali tapti tautinių mažumų (pirmiausia, lenkų) balsas.
Liberalas prieš liberalą
Skirtingų sociologinių tyrimų bendrovių atliktos apklausos rodo, kad Šimašius ir Zuokas, kuris ilgai delsė, bet galiausiai nusprendė dalyvauti rinkimuose, turi beveik vienodą rėmėjų skaičių. Kartu pažymėtinas jų didžiulis atotrūkis nuo kitų konkurentų.
Viena vertus, sostinėje (ir Klaipėdoje) liberali idėja tradiciškai turėjo didesnį palaikymą nei kituose šalies regionuose. Todėl nenuostabu, kad reitingų viršūnę okupavo du seniai su ja susiję politikai.
Kita vertus, "Liberalų sąjūdžio" populiarumas pastaruoju metu dėl korupcijos skandalo ir skilimo pastebimai nusmuko. Žinoma, Šimašius pabandė atsiriboti nuo vakarykščių bendražygių ir dalyvaus rinkimuose kaip visuomeninio komiteto atstovas, bet visi žino, kas jis ir iš kur. Dar daugiau, sunku prisiminti nors vieną išskirtinį dabartinio Vilniaus mero darbą — jo veiklos simbolis yra nuo "Žaliojo tilto" nuimtos sovietinės skulptūros ir į Kauną nukeliavęs Vyčio paminklas.
Šiame kontekste manytina, kad vis dar gana didelis sostinės vadovo palaikymas remiasi tam tikra liberalaus rinkėjo inercija bei noru įtikinti save, kad Šimašius — tai ne Eligijus Masiulis.
Tai, kad Zuoko vardas siejasi su korupcija, — irgi ne paslaptis, bet jo istorija su "Rubikon" verslo grupe pasimiršo. Be to, apie jį buvo sakoma — gal ir ne visai skaidri Zuoko valdžia, bet mieste kažkas daroma (kadaise visi juokėsi iš jo "oranžinių dviračių" idėjos, o dabar jie — neatsiejama miesto gyvenimo dalis). Pagaliau, Zuokui lengviau, nes jis eina į rinkimus kaip opozicijos atstovas ir su patrauklia nemokamo viešojo transporto idėja.
Trumpai tariant, Vilnius turėtų tapti dviejų liberalų kovos arena. Ir nors jų praeitis neideali, alternatyvos didžiąja dalimi liberaliam sostinės rinkėjui patinka dar mažiau. Kita vertus, antrojo turo rezultatas priklausys nuo to, ką pasirinks konkurentų rėmėjai.
Lenkų korta
Vilniuje reikšmingą vaidmenį atlieka tautinės mažumos — ypač lenkai, kurių politikai surenka ir neturinčių konsoliduoto ir efektyvaus politinio atstovavimo vietinių rusų balsus. Todėl suprantama, kodėl pirmajame praėjusių sostinės mero rinkimų ture "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos" lyderis Valdemaras Tomaševskis surinko beveik 17 procentų balsų ir vos 1 procentu atsiliko nuo Zuoko.
Tiesa, šiandien jis dirba Europos Parlamente ir vargu ar dėl neaiškių perspektyvų Vilniuje atsisakys europarlamentaro kėdės. Tačiau pažymėtina, kad partija turi ir kitų žinomų politikų (pavyzdžiui, Jaroslavas Kaminskis ar Edita Tamošiūnaitė).
Problema ta, kad, nors galiausiai bet koks lenkų kandidatas surinks nemažai balsų, jis, matyt, ir vėl nepateks į antrąjį turą. Tad jo rinkėjams teks balsuoti už Zuoką ar už Šimašių. Su tokia pat problema susidurs ir Uspaskicho, Kreivio bei Palucko šalininkai. Teoriškai, konkurenciją lyderiams galėtų pabandyti sudaryti koks nors valdančiųjų "valstiečių" atstovas, bet mokytojų protestų fone jo šansai nugalėti irgi nedideli.
Taigi, liberalus rinkėjas turėtų išvesti savo kandidatus į antrąjį turą, kur jų likimą spręs kitokių idėjų šalininkai. Praeitą sykį jie išrinko į mero postą Šimašių, bet dabar situacija yra kitokia.
Pirma, dabartiniam sostinės vadovui sudėtinga atsikratyti paliktos partijos šešėlio. Antra, jis neturi, kuo pasigirti. Kitaip tariant, rinkėjo logika galėtų atrodyti taip — esamas meras nieko nepadarė, tad su Zuoku blogiau nebus, o geriau — gali.
Vilniaus miesto vadovo rinkimuose slypi intriga. Jos pagrindas — neapsisprendęs neliberalus rinkėjas, kuriam, greičiausiai, ir vėl reikės rinktis tarp dviejų "liberalių blogių". Faktas tas, kad šį kartą silpnai pasirodžiusiam ir politiškai nukraujavusiam Šimašiui bus žymiai sunkiau atsilaikyti prieš revanšo trokštantį ir oponento "kraujo kvapą" pajutusį Zuoką.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
