Jeigu pažvelgtume į "Rusijos šnipų tinklo" atskleidimo istoriją paviršutiniškai, ji atrodo keista, netgi juokinga, turint omenyje asmenis, kurių pavardės joje figūruoja. Be to, kyla klausimas, kodėl atitinkama informacija buvo paviešinta būtent dabar? Kitaip tariant, susidaro įspūdis, kad atskiri procesai yra vieno žaidimo dalys. Belieka suprasti, kas tai per žaidimas?
Įdomus kontekstas
Galimai, viskas prasidėjo nuo Skvernelio pareiškimų apie tai, kad mokytojų nepasitenkinimą valdžia kursto konservatoriai, kurie turi perversmo planą ir dirba Kremliui. Vėliau premjeras "įjungė atbulinę pavarą" ir pradėjo aiškinti, kad tiesiog nori išsiaiškinti, ar kas nors bando destabilizuoti padėtį valstybėje, ir todėl kreipėsi į visas šalies specialiąsias tarnybas.
Konservatoriai jau seniai žinomi kaip aršiausi Rusijos kritikai. Tad jų kaltinimas Maskvos valios vykdymu skamba jeigu ne absurdiškai, tai keistai. Kitaip tariant, "Tėvynės sąjungos" atstovai galėjo nekreipti dėmesio į premjero žodžius ir leisti jam likti kvailio vietoje. Tačiau jie netikėtai ėmė nervintis.
Pirma, iškvietė į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį specialiųjų tarnybų vadovus, kad jie patvirtintų, jog konservatoriai — ne Kremliaus agentai. Antra, pradėjo kaltinti "valstiečius" tuo, kad jie patys sau rašo kažkokias pažymas apie tariamas grėsmes valstybei.
"Mano supratimu, išgirdus atsakymus, galima vienareikšmiškai pasakyti ― visų šitų tariamų pažymų, dokumentų, kuriuos vieni kitiems siuntinėja valdančiosios partijos nariai, šaltinis, autoriai yra jie patys. Tarnybos šiame procese apskritai nedalyvauja, jokios informacijos nėra pateikusios. Todėl jie vieni kitiems siunčia dokumentus, ant kurių dėlioja tariamo slaptumo grifus, nors tie dokumentai absoliučiai nėra slapti", ― pažymėjo NSGK narys, konservatorius Arvydas Anušauskas.
Trečia, "Tėvynės sąjungos" poziciją dažnai transliuoja prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir ji šiame kontekste pareiškė: "Aš galiu dabar konstatuoti labai viešai: jokių pažymų, jokios informacijos iš žvalgybinių institucijų apie tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos kartu su konservatoriais dalyvauja streiko organizavime arba kame nors, nėra".
Trumpai sakant, "Tėvynės sąjunga", vietoj to, kad pasijuoktų iš premjero veiksmų, ėmė gana desperatiškai teisintis, tarsi norėdama visais įmanomais būdais įrodyti, jog ji ne "dramblys". Tuo pat metu Skvernelis trykšta puikia nuotaika, ir greičiausiai, ne tik todėl, kad mokytojai pagaliau išsikraustė iš Švietimo ministerijos. Tokiu būdu, tas, kuris turėtų nerimauti dėl savo įvaizdžio, atrodo patenkintas, o tie, kurie turėtų būti ramūs, tam tikra prasme panikuoja. Kodėl?
Svarbiausia ― manevrai
Įdomiausia yra tai, kad, turbūt, tik keli žmonės tiksliai žino, turi premjeras kišenėje kokią nors stiprią kortą ar ne, ir jeigu turi, kas tai per korta (kompromatas). Tačiau, jeigu Skvernelis blefuotų, konservatoriai, matyt, taip nesinervintų, ir Rusijos šnipų istorija tai tik patvirtina.
Atskirai nuo politinio konteksto ji — ką pastebi net Lietuvos žurnalistai — atrodo juokinga, bet kaip platesnio žaidimo dalis įgauna didesnę svarbą. Premjeras tarytum ruošia kažkokią "informacinę bombą" apie konservatorių "žygdarbius" (galbūt, nori palaukti, kol visos tarnybos atsakys, kad jokių duomenų apie antivalstybinę kažkokių asmenų veiklą neturi, o po to pateikti visuomenei savo informaciją). Todėl "Tėvynės sąjungai" reikia sukurti alternatyvų diskursą, ir šnipų gaudymas — neblogas variantas.
Kaip tai padaryti? Grandinė paprasta: konservatoriai — prezidentė — specialiosios tarnybos. Lygiagrečiai, panaudojant LRT tyrimų skyriaus (kuriam, galimai, padeda tos pačios specialiosios tarnybos) išteklius, dėl verslo santykių su Rusija toliau puolamas Ramūnas Karbauskis.
Tačiau Skverneliui visas tas bruzdėjimas, atrodo, įspūdžio nedaro. Jis "linksminasi" toliau (pavyzdžiui, pažymėjo, kad su Rusija per suimtą Algirdą Paleckį gali būti susijęs socdemų lyderis Gintautas Paluckas). Beliko sužinoti, kokią būtent staigmeną premjeras paruošė (jeigu paruošė) konservatoriams. Kaip ten bebūtų, intrigą sukūrė nemenką, ir atgal kelio nėra.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
