Jungtinės Valstijos sustabdė INF sutarties galiojimą vasario 2 dieną ir faktiškai pasitraukė iš sutarties. Prieš dvejus metus JAV karinės pramonės komplekso "Raytheon" įmonė Arizonoje smarkiai padidino draudžiamų raketų gamybą, ir šiandien nekyla abejonių, kad pagrindinis šio karinio-politinio derinio (ir naujų vidutinio nuotolio raketų) tikslas nėra Kinija ar Iranas, bet Rusija.
Tiesą sakant, Vašingtonas net neslepia savo antirusiškų planų. Tik pažymi, jog Žemėje esančios sparnuotosios raketos pasirodys Europoje, kai Pentagonas numatys tolesnius veiksmus, "konsultuodamasis su partneriais ir sąjungininkais". Atsižvelgiant į technologinį atotrūkį karinėje srityje ir tarptautinio dialogo atmetimą, Vašingtonas turi vis mažiau laisvės ir savirealizacijos galimybių.
Optimistai pripažįsta galimybę suskaidyti NATO ir ES dėl "Peršingų" (tai branduolinės vidutinio nuotolio (iki 1800 km) balistinės raketos, labai stačiai kylančios ir krintančios; naudotos Pirmojo pasaulinio karo metu, kai generolas Peršingas 1918 m. vadovavo amerikiečių karinėms pajėgoms Prancūzijoje ir prisidėjo prie pergalės prieš Vokietiją atgaivinimo senajame pasaulyje klausimo — Sputnik). Tačiau amerikiečių metodai įtikinti sąjungininkus, kurie nesutinka su "karo rizikos svarba", iš esmės garantuoja, kad galimas Europos sukilimas bus kaip nors sustabdytas, o vidutinio nuotolio raketos nedulkės Arizonos sandėliuose. Ir jie maksimaliai priartės prie tikslų, kas bent iš dalies kompensuos nuoskaudas dėl Rusijos "viršgarsinio" pranašumo (kol kas nekalbame apie Rusijos "Burevestnik" ir "Poseidon" branduolinius pajėgumus).
Mirtino smūgio nuotolis
Kovinėje aplinkoje svarbi kiekviena raketų skrydžio laiko minutė, todėl net Lenkija nėra geriausias pradžios taškas Rytų Europoje. Leiskite jums priminti, kad praėjusio šimtmečio pabaigoje "American Pershing 2" kietojo kuro raketos galėjo pristatyti iki 80 kilotonų branduolinį monobloką 1800 kilometrų atstumu, t. y. iš Vokietijos Federacinės Respublikos (ten buvo 108 paleidimo įrangos) "Peršingas" skrido į Maskvą aštuonias minutes. Šiandien skrydžio laikas iš Lenkijos gali būti sumažintas iki apytiksliai penkių minučių. Tačiau šiuolaikinėje realybėje tai yra ilgas laiko tarpas Rusijos atsakomajai reakcijai.
Pažvelkime į žemėlapį. Artimiausios Šiaurės Atlanto aljanso narės šalia Rusijos Federacijos yra Baltijos šalys (Latvija ir Estija) — tik 600 kilometrų nuo Maskvos Kremliaus (senosios "Peršing 2" raketos skrydžio laikas yra ne daugiau kaip dvi ar trys minutės). Ir nesunku atspėti, kad tai yra optimalios vietos naujoms Amerikos vidutinio ir trumpojo nuotolio sparnuotosioms raketoms dislokuoti Rytų Europoje. Pagal šį scenarijų Rusija matys prieš save neišvengiamą Damoklo kardą, o Vakarų Europos sąjungininkai greičiausiai be ypatingo gailesčio paaukos mažąsias Baltijos šalis vardan "kilnaus tikslo".
Amerikiečių logika yra paprasta: jei jie sugebės sunaikinti strateginius RF Gynybos ministerijos kontrolės centrus, tai greitosios Rusijos raketos "Jars", "Avangard", "Burevestnik" ir "Poseidon" tiesiog nebus nukreiptos į taikinius, jos pasiliks bazėse. Kraštutiniu atveju Rusija suspės suduoti atsakomąjį smūgį tik artimiausiems NATO objektams Baltijos šalyse ir Vakarų Europoje. Tikslinga rizikuoti sąjungininkų saugumu, ypač, kai laikas — ne JAV pusėje.
Rusijos reakcija
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas neseniai priminė, kad prieš 20 metų prasidėjo INF sutarties pažeidimų istorija: "Nuo 1999 metų amerikiečiai neteisėtai pradėjo daryti bandymus, kurie buvo įvardyti kaip priešraketiniai; tam naudojo balistines raketas-taikinius. Šie ginklai savo charakteristikomis panašūs į vidutinio ir trumpojo nuotolio raketas". Ir tai ne tušti žodžiai.
Rimtas INF sutarties pažeidimas buvo JAV smogiamųjų bepiločių orlaivių MQ-9 "Reaper" (skrydžio diapazonas — daugiau kaip 5900 kilometrų, talpa — 1,7 tonos) ir Amerikos Mk-41 įrenginių dislokacija Rumunijoje ir Lenkijoje. Šie įrenginiai gali paleisti "Tomahawk American" vidutinio nuotolio sparnuotąsias raketas. Šis ginklas kelia potencialią grėsmę Rusijos strateginėms vietovėms teritorijoje iki Uralo kalnų, tačiau vis dėlto šiandien niekam nepavyks be atsako sukelti "šoką ir baimę" Rusijos Federacijai.
Maskva jau atsakė į JAV pasitraukimą iš INF. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu gavo labai konkrečius nurodymus iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kurių dauguma detalių liko užkulisiuose.
Kaliningrado srityje atgimsta visavertis aviacijos skyrius ir jau sukurtas naikintuvų pulkas, ginkluotas Su-27 orlaiviais. Anksčiau čia buvo nuolat dislokuotos taktinės raketų sistemos "Iskander" ir zenitinės raketų sistemos S-400. Rusijos Baltijos laivyną papildo nauji raketiniai laivai.
Vakarai rašo: "Rusija ruošiasi pradėti didelio masto karus". Ne, Rusija ruošiasi laimėti juose, o matomas šalies sienų stiprinimas yra tik viso paveikslo dalis. Tai nėra įprastos ginklavimosi varžybos. Vašingtonas tiesiog nori pasiekti "išskirtinumą" bet kokia kaina, tačiau praeities sugrąžinti neįmanoma. O Rusijos jau nepasivysi.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
