VILNIUS, vasario 15 — Sputnik, Galina Naumova. Nuosprendis Rusijos kariuomenės atsargos pilkininkui, Kaliningrado gyventojui Jurijui Meliui, kuris kaltinamas karo nusikaltimais už dalyvavimą 1991 metų sausio 13 dienos įvykiuose prie Vilniaus televizijos bokšto, turi būti paskelbtas Lietuvoje kovo 27 dieną.
"Yra užduočių, kurios turi būti išspręstos nedelsiant, nes tą melą, kitaip to nepavadinsiu, tiesiog reikia nukratyti nuo savęs ir ištraukti Jurijų Melį iš to kalėjimo, į kurį jis pateko", — pareiškė KGB atsargos pulkininkas Michailas Golovatovas, grupės "Alfa" vadas 1991 metų sausio 13 dienos Vilniaus televizijos bokšto užėmimo metu.
Kaliningrado srities dūmos deputatas Andrejus Kolesnikas pasiūlė Melio vardu pervadinti Kaliningrado gatvę, kurioje įsikūręs Lietuvos generalinis konsulatas.
"Jurijus Melis Lietuvoje laikomas kalėjime nuo 2014 metų kovo 14 dienos. Prieš tai jis daug kartų važinėjo į kaimyninę valstybę, nusipirkdavo insuliną pigiau. Jis susirgo cukriniu diabetu Tadžikistano ir Afganistano pasienyje, apsaugodamas Europą nuo narkotikų trafiko. Beje, kai tik regione pasirodė amerikiečiai, narkotikų trafikas žymiai padidėjo Europos link", — sakė deputatas.
Melis buvo sulaikytas Lietuvos ir Rusijos pasienyje, kai Sovetskas buvo matomas pro automobilio langą. Sergantis žmogus buvo įkalintas vienutėje.
"2019 metų kovo 14 dieną bus penkeri metai, kaip jis ten sėdi. Mūsų pareiga ištraukti jį bet kokiomis priemonėmis, nes turime atlikti savo konstitucinę pareigą. Ką jam ten sako? Kažką mes žinome: apipila purvu žmoną, šeimą, vadą. Tvirtina, kad Rusija pametė jį, niekas apie jį negalvoja, prezidentas žinoti nežino. O mes atmename ir žinome, ir užsiimsime tuo, ką galima padaryti ir negalima", — pasakė Kolesnikas.
"Jei staiga, neduok, Dieve, jis bus nuteistas, aš siūlau pervadinti Proletarskaja gatvę Kaliningrade, kur yra Lietuvos konsulatas, Jurijaus Melio vardu. Tegul jie ten muistosi, paieškos sau kažko kito. Ir mažiau važinėti į Lietuvą. Juokai juokais, bet kiekvienas žmogus, kuris ten nuvažiavo, jaučiasi nesaugiai. Dievas žino, ką dar jie sugalvos!" — išreiškė savo nuomonę Kolesnikas.
Pasak Rusijos Federacijos Viešųjų rūmų saugumo komisijos pirmininko pavaduotojo, darbo grupės dėl situacijos stebėsenos ir medžiagos, susijusios su 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais Vilniuje, analizės vadovo Michailo Aničkino, situacija yra sudėtinga.
"Viešieji rūmai buvo vienintelė mūsų šalies institucija, atsakiusi rezoliucija į faktą, kai Lietuvos prokuratūra pareikalavo ilgų nuteisimo laikotarpių tiems asmenims, kurie yra Vilniaus byloje. Mes atkakliai ir nuosekliai vykdome savo veiklą, susijusią su tautiečių apsauga", — sakė Michailas Aničkinas.
Jo nuomone, sąlygomis, kai tarptautinė teisė praktiškai panaikinta ir nustoja veikti tam tikrose situacijose, tampa vis sunkiau apsaugoti savo piliečius.
"Tarptautinės teisės normos neveikia daugelyje atvejų, o kartais jos yra naudojamos tam tikriems politiniams tikslams. Jei yra tikslas, tada ta šalis, kuri lemia šį tikslą, veiks sistemingai ir nuosekliai, kad jį įvykdytų. Šiuo atveju tikslas — tai istorijos perrašymas, tai žalos mūsų nacionaliniam saugumui padarymas, tai yra informacinio karo prieš Rusiją faktas", — teigė Aničkinas.
Pasak Michailo Golovatovo, dėl Jurijaus Melio bylos buvo kreipiamasi ne tik į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
"Buvo panaudotos visos galimybės, iki pat kreipimosi į Vatikaną, asmeniškai į popiežių. Buvo pontifiko pavedimai savo nuncijui Lietuvoje. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas susitiko su užsienio reikalų ministru. O atsakas: "Ne, ir viskas"", — papasakojo Golovatovas.
Paklaustas, ką daryti, jei Jurijus Melis iš tikrųjų bus nuteistas, Michailas Aničkinas atsakė: "Pakelti žmones. O mūsų valstybės laukia labai didelis, rimtas darbas, nes, iš tikrųjų, dar nebuvo tokio precedento. Galime bet kiek kalbėti apie Lietuvos ekonomiką, kaip jie dabar gyvena, iš ko jie gyvena. Lietuva naudojama kaip efektyvi priemonė pulti Rusiją. Istorijos perrašymas prasidėjo nuo Baltijos šalių".
Pasak Karinių kosmoso pajėgų atsargos generolo majoro Algimanto Naudžiūno, kuris 1991 metais buvo Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriumi, Jurijus Melis tikrai nusipelno rimtų mitingų, apsaugos ir pagarbos iš visos Kaliningrado srities ir visos Rusijos gyventojų pusės.
"Turime atsistoti visi ir sakyti: rankas nuo tokių žmonių. Jie turi būti apdovanoti ordinais ir medaliais", — sako Naudžiūnas.
"Mūsų tarptautiniai advokatai, mūsų technologai turi pradėti užimti puolamąją poziciją. Mes visą laiką ginamės. Jei ginsis, aš jums kaip imtyninkas su 40 metų patirtimi pasakysiu, kad vis tiek praleis. Geriausia gynyba yra puolimas", — pritarė Kolesnikas.
Portalas "RuBaltic" parengė analitinius dokumentus rusų ir anglų kalbomis, kurie bus platinami įvairiose tarptautinėse aikštelėse.
"Kitą savaitę vyks pranešimo pristatymas Europos Parlamente, kurį mes surengėme kartu su deputatu iš Latvijos", — sakė politikos analitikas Aleksandras Nosovičius. — Mes jau pasakojome apie Jurijaus Melio problemą ESBO. Yra Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, yra Žmogaus teisių komitetas. Šiose aikštelėse mes papasakosime Jurijaus Melio istoriją".
Pasak Nosovičiaus, Lietuvos valdžios nebaudžiamumą lemia tai, kad Vakaruose niekas nieko nežino apie jos veiksmus.
"Šitos absoliučiai laukinės istorijos apie tai, kad žmogus penkerius metus įkalintas be nuosprendžio, kad žmogus yra teisiamas atgaline data pagal Baudžiamojo kodekso pataisas, parašytas specialiai jam ir kitiems dalyviams, kurias Lietuva gali sau leisti tik dėl to, kad Vakaruose ji painiojama su Latvija. Jei apie tai kalbėsime tarptautinėse aikštelėse, Lietuvoje kils didelis skandalas, kaip jis kilo dėl Galinos Sapožnikovos knygos. Manau, kad Lietuvos atstovai taip pat reaguos į mus, bet mes tik džiaugsimės tuo. Nes jie visada atlieka mūsų didžiausių ir sėkmingiausių PR agentų vaidmenį", — pareiškė Nosovičius.
Diskusijos pabaigoje žodis duotas Jurijaus Melio žmonai Nadeždai:
"Noriu padėkoti visiems, kurie atvažiavo ir atėjo šiandien. Kaip jau sakė kalbėtojai, mes neturime gintis, bet pulti. Sutuoktiniai todėl ir vadinami sutuoktiniais, nes jie yra įkinkyti vienu kinkiniu. Tik viena kinkinio dalis yra Lietuvoje, o kita Rusijoje. Gaila, kad po penkerių metų mes pasiekėme tai, kad aš ir Andrejus Kolesnikas dažniau kaltinami tuo, kad mes ne padedame Jurijui, o reklamuojame save. Aš norėčiau pasakyti, kad esu niekas. Aš esu karo pensininkė, dabar dėstau vaikams tapybą meno studijoje, pati piešiu paveikslus — tai vienintelis dalykas, kuris suteikia man jėgų likti paviršiuje ir nepasiduoti kažkokiai ligai, nes nervai be galo įtempti. Labai gerai, kai yra pažadų — reikia kreiptis, bet labai blogai, kai nėra įstatymų ir nėra jokių konkrečių algoritmų veiksmuosee. Kolesnikas geriau už visus žino, kad mano vyro bylos pavyzdžiu buvo atskleista, kad kai kurie Konstitucijos straipsniai neveikia", — pasakė Nadežda Mel.
