Naujasis Šiaurės Vakarų Europos pasakų kūrėjas
Antradienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pradžiugino nauju pranešimu "Žinių radijo" eteryje: "Mes galime tam tikra prasme tapti vartais ne tik savo regione, bet ir visoje Europoje,
Ponas ministras išreiškė keletą kitų svarstymų, tačiau ši citata yra labai vertinga šio išskirtinio politiko logikai įvertinti. Kad šalis būtų vadinama "vartais", kraštovaizdyje turi būti labai svarbi detalė: už vartų be kosminio vakuumo turi būti dar kas nors.
Latvių-estų variantas
Šiuo metu vienintelis dujotiekis, išeinantis už Klaipėdos uosto ribų, kurio vandenyse yra iš Norvegijos nuomojamas SGD laivas "Independence", veda į Inčukalnio požeminę dujų saugyklą (PDS) Latvijoje. Šia PDS, be Lietuvos dujų kompanijos, naudojasi Latvijos ir Estijos dujų įmonės, tik po regazifikacijos iš Klaipėdos gautų dujų nė viena iš jų perka.
Priežastis labai paprasta — tiek Norvegijos SGD, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose gaminamos SGD yra žymiai brangesnės nei dujos, patekusios į Inčukalnį per Šiaurės dimensijos vamzdynų sistemą iš Rusijos. Taip pat reikia nepamiršti, kad Lietuva neketina parduoti šių "buvusių SGD" už savikainą — kaip ir bet kuriame kitame versle, tai yra prasminga tik tada, kai yra bent šiek tiek pelno.
Akivaizdu, kad Latvijos ir Estijos verslininkai nemato poreikio užtikrinti Lietuvos įmonės pajamų, todėl dujų kaina bus dar didesnė. Ir toks požiūris į sudėtingą Lietuvos projektą artimiausiu metu greičiausiai nepasikeis, nebent JAV pilietis, kuris neseniai tapo Latvijos ministru pirmininku, surastų būdą, kaip primesti įmonėms verslą, kenksmingą jų ekonominiams interesams.
Tai kokias gi puikias perspektyvas Lietuvos užsienio reikalų ministras ketina pasiūlyti Amerikos kompanijai "Cheniere Energy", iš kurios Respublika du kartus pirko SGD partijas vietos rinkoje?
Kodėl gi nepardavus Amerikos SGD "Gazprom'ui"?
Tarkime, kad "buvusios SGD" tam tikrą laiką buvo saugomos Inčukalnyje ir grįžta į Lietuvos dujų skirstymo sistemą (DSS) — ši techninė galimybė egzistuoja, Inčukalnis yra susijęs su Lietuvos DSS nuo tarybinių laikų. Galbūt po to Lietuvoje staiga atsiranda galimybė siųsti dujas į kurią nors kitą šalį?
Žinoma, juk yra "Gazprom" priklausantis Minsko-Vilniaus dujotiekis, per kurį, tiesą sakant, jau daugiau nei 40 metų Rusijos dujos buvo tiekiamos į Lietuvą. Linas Linkevičius turi puikią galimybę pradėti derybas su "Gazprom" vadovu Aleksejumi Mileriu, kad Rusija pradėtų pirkti JAV SGD. Mieli skaitytojai, ar galite įsivaizduoti tokią įvykių eigą? Aš irgi negaliu.
Lenkų labdaros tiekėjų beieškant
Kas dar, kokie variantai? Lietuva su Lenkija susitarė, kad abi šalys statys naują dujotiekį, kurio metinis pajėgumas siekia 2,5 mlrd. kubinių metrų, o tai sujungs jų dujų sistemas. Tikriausiai, iš karto po to Lietuva pasiūlys amerikiečių SGD Lenkijai, o ši, džiaugsmo kupina, sutiks?
Stop — juk Baltijos jūros Lenkijos pakrantėje veikia regazifikacijos terminalas "Swinoujscie", į kurį Lenkija pati gauna SGD iš Kataro, Norvegijos ir JAV. Kam Lenkijai reikalingos tos pačios dujos, tik su lietuvių uždėtu antkainiu ir transportavimo iš Klaipėdos išlaidomis? Tik tam, kad padėtų Lietuvai padaryti projektą "Independence" pelningą? Lenkijoje mes matėme ir girdėjome daug ką, tačiau per pastaruosius šimtmečius nebuvo jokios informacijos, kad ji teiktų labdarą, patirdama nuostolių.
Suomijos "švaistytojai"?
Taip taip, kas gi dar? Šiuo metu Baltijos jūroje statomi ne vienas, o du magistraliniai dujotiekiai! Kažkokį nedidelį projektėlį stato "Gazprom" ir penkios didžiausios Europos dujų bendrovės, regis, "Nord Stream-2", tačiau Lietuva nėra suinteresuota šiuo miniatiūriniu projektu.
Dvi pirmaujančios Europos valstybės — Estija ir Suomija — 2018 metų gegužės mėnesio pabaigoje pradėjo 83 km ilgio dujotiekio "Baltic Interconnector", kuris netrukus sujungs šių dviejų šalių dujų sistemas, statybą. Po to bus techniškai įmanoma siurbti regazifikuotas Amerikos SGD iš Klaipėdos į Suomiją. Suomija tuoj pat atsisakys tiesioginių gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos ir labai džiaugsis dujomis, kurios, su Lietuvos antkainiu, bus 50 proc. brangesnės už "Gazprom" dujas? Ne, tai taip pat ne mokslinė fantastika. "Lietuviški Amerikos SGD vartai" veda į... Lietuvą ir niekur kitur, nepaisant "genialių" Lino Linkevičiaus idėjų.
Taigi, paskutinė detalė. "Atsivers naujos galimybės Jungtinėms Valstijoms tapti rimtu žaidėju Europos dujų rinkoje", — sakė Linkevičius. "Gazprom" dujų tiekimo į Europą apimtys 2018 metais sudarė 201,8 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Regazifikacijos terminalo "Independence" pajėgumas yra trys milijonai tonų SGD, kurios po regazifikacijos virsta 4,14 mlrd. kubinių metrų dujų.
Net jei darytume prielaidą, kad Lietuva tam tikrą laiką sugebės statyti naujus dujotiekius už kokius nors pinigus, galės rasti pirkėjų, kurie negali gyventi be tokios laimės kaip Amerikos SGD, kas atsitiks? Jungtinės Valstijos "per Lietuvos vartus" galės tiekti Europai dujas, kurių kiekis sudarys du procentus "Gazprom" tiekimo apimties. Tai, pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, pavers Jungtines Valstijas "rimtu žaidėju" Europos dujų rinkoje.
XIX a. Danijoje gyveno ir kūrė nuostabus rašytojas Hansas Kristianas Andersenas. Atrodo, kad XXI amžiuje šalia Danijos atsirado šio pasakų kūrėjo įpėdinis — Linas Linkevičius. Laukiame naujų p. Ministro kalbų ir tikimės, kad jos bus ne mažiau nuostabios nei tos, kurias girdėjome. Bravo, pone ministre!
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
