VILNIUS, balandžio 25 — Sputnik. Krašto apsaugos ministerija ir JAV Vyriausybė pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį dėl bepiločių orlaivių užkardymo priemonių (antidronų), kuriais bus aprūpinta Lietuvos kariuomenė, praneša KAM spaudos tarnyba.
"Iš strateginės partnerės JAV įsigydami šias bepiločių orlaivių užkardymo priemones, kuriame naujus Lietuvos kariuomenės pajėgumus", — sakė sutartį pasirašęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.
Bendra sutarties vertė — apie 1,3 mln. JAV dolerių be PVM. Ji bus pilnai finansuojama iš JAV Valstybės departamento karinės paramos programos lėšų. Pagal sutartį planuojama, kad antidronai Lietuvos kariuomenės padaliniams bus perduoti iki 2020 metų vidurio.
Pranešime žiniasklaidai pabrėžiama, kad bepiločių orlaivių užkardymo priemones Lietuvos kariuomenė naudos siekdama spręsti didėjančią bepiločių orlaivių, skrendančių neleistinose vietose, problemą. Įsigyjami antidronai yra veiksminga priemonė prieš standartinius komercinius ir modifikuotus bepiločius orlaivius. Antidronai sustabdo bepiločio orlaivio valdymą, atkertant ryšį tarp šio orlaivio ir operatoriaus, įranga taip pat gali blokuoti navigacijos signalus.
Šiuo metu Krašto apsaugos ministerija derina 200 šarvuotųjų visureigių JLTV įsigijimą Lietuvos kariuomenei iš JAV Vyriausybės. Lietuva iš JAV taip pat įsigijo priešlėktuvines raketas, prieštankines sistemas "Javelin", ryšių sistemas ir amuniciją. Savo ruožtu, JAV, įgyvendindamos paramos saugumui programas Lietuvoje, daug investavo į karinius poligonus ir kitą infrastruktūrą, finansuoja Lietuvos karių ir specialistų mokymą JAV karo mokyklose, kt.
Šių metų balandžio 2 dieną Krašto apsaugos ministerija ir JAV Gynybos departamentas pasirašė penkerių metų dvišalį bendradarbiavimo gynybos srityje planą. Jame numatyta per artimiausius penkerius metus daugiausiai dėmesio skirti bendroms pratyboms ir mokymams, atgrasymo priemonių Baltijos regione stiprinimui, dalyvavimui tarptautinėse operacijoje, regioninių kibernetinių pajėgumų vystymui, kt. Šiuo dokumentu siekiama užtikrinti veiklos tęstinumą ir tinkamą ilgalaikių projektų finansavimą.
Pajėgų didinimas
Pastaruoju metu NATO nuolat didina savo buvimą prie Rusijos sienų. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu atkreipė dėmesį į NATO karinių kontingentų pagausėjimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje, o Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojas Michailas Popovas sakė, kad Aljansas atgaivina JAV ir Kanados kariuomenės perkėlimo prie Rusijos sienų sistemą.
Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos sustiprintos bataliono taktinės grupės. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Rukloje yra nacionalinis Aljanso batalionas, turintis daugiau nei tūkstantį žmonių. Taip pat NATO naudoja Pabradės, Kairių, Kazlų Rūdos ir Rokų poligonus, taip pat Zoknių aerodromą, kuriame bazuojami Aljanso naikintuvai.
Maskva ne kartą pareiškė, kad Rusijos Federacija neketina pulti nė vienos Aljanso šalies. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, jog NATO naudojasi kai kurių Vakarų šalių isterija, kad rytiniame flange sutelktų kiek įmanoma daugiau karinės technikos ir kareivių.
