VILNIUS, birželio 17 — Sputnik, Denisas Pastuchovas. Paplūdimio gelbėtojai yra įsitikinę, jog žmonės turėtų suprasti, kad plaukioti jūroje nėra saugu, o tėvai turėtų būti atsakingi už savo mažus vaikus.
Paplūdimio gelbėtojai nemiega. Tame tarpe ir Estijos sostinės pliaže Piritoje. Pasak Sputnik Estija, viena iš Piritos paplūdimio gelbėtojų Keitlin Raud pasakojo, kad darbo dienos pradžioje (šiame paplūdimyje ji prasideda 10:00) paplūdimio patrulis nedelsdamas patikrina paplūdimį ir į vandenį nuleidžia valtį, iš kurios iki vėlaus vakaro stebi besimaudančius.
"Jei oras geras, mes papildome rezervus: pavyzdžiui, dar vienas gelbėtojas lipa į gelbėjimo bokštą paplūdimio centre. Per visą dieną mes patruliuojame paplūdimyje, bendraujame su žmonėmis ir nuolat stebime situaciją per žiūronus", — sakė ji.
Keitlin pabrėžė, kad Piritos paplūdimyje dauguma lankytojų yra sąmoningi. Tokią išvadą ji padarė po penkerių metų gelbėtojos darbo paplūdimio sezono pradžioje.
Žmogus turėtų įvertinti savo gebėjimus ir tinkamai pasirinkti, kaip giliai gali eiti į vandenį.
Jei žmogus nemoka plaukti, tada, pasak Keitlin, jis turėtų eiti į vandenį tik iki juosmens: bangos gali pakilti dėl praplaukiančių laivų ir įtraukti žmogų giliau. Tėvai turėtų nuolat stebėti savo mažus vaikus — pirmiausia, kad jų kojos liestų dugną. Ir būtinai būkite ten, jei vaikas, pavyzdžiui, plaukioja ant pripučiamo rato.
Pasak paplūdimio gelbėtojos, net ir seklioje Baltijos jūroje verta būti labai dėmesingiems. Vandens lygis yra nevienodas ir šalia plūdurų vanduo gali būti virš galvos.
"Jūra yra sekli, tačiau gali pakilti banga, o vanduo gali patekti tiesiai į gerklę. Tai gali sukelti baimę, šoką ir žmogus gali pradėti skęsti. Ir, žinoma, visada turėtumėte atsižvelgti į vandens temperatūrą. Jei vanduo jūroje labai šaltas, gali sutraukti kojas ir tokioje situacijoje netgi geras plaukikas praranda plaukimo įgūdžius. Laimei, mano praktikoje tokių atvejų nebuvo. Lankytojai mūsų paplūdimyje žino saugos taisykles", — sakė Keitlin.
Gelbėtoja pabrėžė, kad jai neteko matyti skęstančiųjų. Laimei, įtarimai pasirodydavo klaidingi. Bet teorija jai žinoma.
"Pavyzdžiui, skęstantis žmogus nešauks. Todėl skęstantį žmogų galima atpažinti pagal jo judesius — jis neria po vandeniu ir vėl pasirodo paviršiuje. Įtarimų dėl blogiausių situacijų būdavo, bet užtekdavo pažiūrėti per žiūronus ir tapdavo aišku, ar žmogus linksminasi, ar kažkas negerai", — pridūrė Keitlin.
Pasak jos, pagrindinės problemos kyla sausumoje. Ne visi žino, kad negalima atvykti į paplūdimį su stiklinėmis taromis — butelis gali sudužti, o kiti lankytojai gali rimtai susižeisti. Draudžiama atvykti į paplūdimį su naminiais gyvūnais, kurie gali trukdyti poilsiautojams.
Vaikiškas smalsumas pranoksta baimę
Pagal oficialią "G4S" interneto svetainę (įmonės, atsakingos už pakrančių saugumą Estijoje), nuo birželio 1 dienos apie 100 gelbėtojų vandenyje nuo ryto iki vakaro užtikrina poilsiautojų saugumą 19 Talino paplūdimių.
Kranto apsaugos vadovas Henris Seamelis sakė, kad tėvai, o ne gelbėtojai ar kiti poilsiautojai, yra atsakingi už savo vaikus: "Mažieji nori pažinti pasaulį, bet jie nežino apie riziką, todėl palikdami juos vienus vandenyje, tėvai kelia pavojų vaikams".
Jis rekomendavo atkreipti dėmesį į plūdurus, kurie žymi plaukimui skirtą teritoriją. Ši zona yra ne per gili, o plaukikas lieka gelbėtojų matymo lauke. Seamelis pabrėžė, kad alkoholis taip pat yra viena iš galimos nelaimės priežasčių. Praėjusiais metais, kai vasara buvo ypač karšta, G4S gelbėtojams teko keletą kartų padėti girtiems žmonės, kurie nusprendė atsigaivinti vandenyje.
Vienas iš tokių atvejų pasibaigė tragiškai: ežere nuskendo girtas žmogus. Šokinėdamas iš bokšto į vandenį, jis susitrenkė, įkrito į vandenį būdamas be sąmonės ir nuskendo.
Jokio pagalbos šauksmo ir rankų mostų
Kaip pastebėti skęstantį žmogų, svetainė "InosMI.ru" taip pat pasakoja, su nuoroda į "Instinktyvios skendimo reakcijos" ("Instinctive Drowing Response") mokslų daktarą Frančesko Pia.
- Išskyrus retus atvejus, skęstantys žmonės fiziologiškai negali šauktis pagalbos. Žmogaus kvėpavimo sistema yra skirta kvėpavimui, o kalba — antrinė funkcija. Prieš pradedant kalbėti, būtina atkurti kvėpavimo funkciją.
- Skęstančiojo žmogaus burna pakaitomis būna po vandeniu ir pasirodo paviršiuje. Skęstančio asmens burna būna virš vandens nepakankamai ilgai, kad galėtų iškvėpti, įkvėpti ir pašaukti pagalbos.
- Skęstantys žmonės negali mosikuoti rankomis, kad atkreiptų į save dėmesį. Jie instinktyviai mosikuoja rankomis į šonus, bandydami išstumti save iš vandens. Tokie judesiai leidžia jiems patekti į paviršių, kad galėtų įkvėpti.
- Dėl instinktyvių reakcijų skęstantys žmonės negali kontroliuoti rankų judesių. Žmonės, bandantys likti ant vandens paviršiaus, fiziologiškai nesugeba sustabdyti skendimo ir atlikti apgalvotus judesius.
- Kai žmogus elgiasi instinktyviai, skęstančio asmens kūnas išlieka vertikalioje būsenoje, be jokių kojų kėlimo požymių. Jei apmokytas gelbėtojas jo neištrauks iš vandens, skęstantis žmogus gali laikytis paviršiuje 20-60 sekundžių prieš visiškai panirdamas po vandeniu.
Todėl, esant krante, reikia atkreipti dėmesį į šiuos požymius, rodančius, kad žmogus skęsta:
- skęstančiojo galva yra panardinta po vandeniu, o burna yra pačiame vandens paviršiuje,
- galva yra atlošta atgal, o burna atverta,
- akys nefunkcionuoja, žvilgsnis tampa tuščias, "stiklinis"
- skęstančiojo akys užmerktos,
- plaukai dengia kaktą arba akis,
- skęstantis žmogus yra vandenyje vertikalioje padėtyje, nedaro jokių judesių kojomis,
- asmuo kvėpuoja dažnai ir paviršutiniškai, burna gaudo orą,
- bando plaukti tam tikra kryptimi, bet nesėkmingai,
- bando apsiversti ant nugaros.
Tėvai turėtų prisiminti: vaikai, žaidžiantys vandenyje, triukšmauja. Jei jie nustojo triukšmauti, jie turi būti nedelsiant ištraukti iš vandens.
