VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuva, Ukraina, Lenkija, Latvija, Estija, Slovakija ir Gruzija, prieštaraujančios Rusijos sugrįžimui į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (ETPA), parengs bendros rezoliucijos projektą, pareiškė Lenkijos senato maršalas Stanislavas Korčevskis "Polskie Radio" eteryje. Korčevskio teigimu, išvardytų valstybių politikai yra "pasipiktinę" Rusijos delegacijos teisių atkūrimu.
Kaip Sputnik Radijui pasakė politologas, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Amerikos tyrimų katedros docentas Grigorijus Jaryginas, jokių rimtų žingsnių iš šių šalių valdžios laukti neverta.
"Šio klausimo esmė, žinoma, yra kova dėl Europos interesų išsaugojimo. Turiu omenyje Rusijos sugrįžimą į Parlamentinę Asamblėją — tai yra kova dėl Europos interesų, kuriuose susilieja mūsų interesai ir daugelio Europos šalių interesai, išsaugojimo. Kaip man atrodo, balsavimas dėl rezoliucijos pademonstravo, kad ES vis dar yra gyvos Europos integracijos idėjos... Politinio diskurso naudojimas dabar siekiant pristabdyti vieną iš principų pačioje ES, mano nuomone, atrodo gana prieštaringai ilgalaikiame [etape] kalbant apie jų (šių septynių šalių — Sputnik) įvaizdį", — pažymėjo ekspertas.
Pasak jo, tokie Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Slovakijos ir Gruzijos valdžios pareiškimai rodo, kad jos siekia trumpalaikių tikslų, negalvodamos apie ilgalaikes perspektyvas.
"Tai trumpalaikiai interesai, kurie orientuoti į tai, kad darytų spaudimą Rusijai. Bet, padarysime prielaidą, kad padėtis pasikeitė, tada pasikeis politinės sąlygos. Jų (šių šalių — Sputnik) nusiteikimas atrodo taip, lyg jos dirba prieš ES pagrindus... Aš nemanau, kad šios šalys yra pasirengusios imtis tokių priemonių, kaip, pavyzdžiui, pasitraukimas iš ETPA. Klausimas: dėl ko? Lenkija ir Ukraina turi gana didelį prieštaravimų tarpusavyje frontą. Šių šalių tarpusavio santykiai yra labai skirtingi, tačiau yra vienodas tikslas dabar, yra galimybė pasireikšti. Dabar atsirado galimybė priminti apie save šioms šalims, ir dar kartą, kai pareiškimai apie tai, kad jos paliks ETPA nebus įgyvendinti, bus pasakyta, ko verti žodžiai ir ketinimai, kuriuos skelbiami tokiame aukštame lygyje", — mano Jaryginas.
Rusijos teisių atkūrimas ETPA
2014 metais iš Rusijos buvo atimta teisė balsuoti ETPA dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo prijungimo. Asamblėjoje du kartus buvo keliamas Rusijos delegacijos teisių atkūrimo klausimas, tačiau nebuvo priimta jokių sprendimų, o sankcijos tik sustiprėjo.
Maskva nustojo siųsti dokumentus, skirtus savo delegatų akreditacijai, o 2017 metais atsisakė mokėti įmokas, kol Rusijos teisės nebus visiškai atkurtos.
2019 metais Rusijai buvo pasiūlyta sudaryti delegaciją birželio sesijai, kurioje turėjo būti iškeltas klausimas dėl šalies likimo asamblėjoje.
Praėjusią savaitę ETPA priėmė rezoliuciją, kuri suteikia Rusijos delegacijai teisę dalyvauti birželio sesijoje. Po to buvo priimtas dokumentas, kurio pagrindu atkuriami visi Rusijos įgaliojimai.
