VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuva, siekdama aktyviai dalyvauti krovinių tarp Europos ir Azijos logistikos grandinėje, yra pasirengusi teikti transporto ir logistikos paslaugas Minsko apskrityje įsikūrusiam Baltarusijos ir Kinijos industriniam parkui "Didysis akmuo", praneša Susisiekimo ministerija.
Apie tai šiandien susisiekimo ministras Rokas Masiulis kalbės Baltarusijoje vykstančiame regioninio bendradarbiavimo forume "Industrinis parkas "Didysis akmuo" – pasaulinių galimybių pavyzdys". Forumo metu taip pat numatytas dvišalis susitikimas su Baltarusijos susisiekimo ministru Aleksejumi Avramenko.
"Lietuvos siekis – teikti aukštos kokybės transporto ir logistikos paslaugas bei sukurti palankias sąlygas tranzitiniam krovinių srautui tarp Europos ir Kinijos," — sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Pasak ministro, ilgametė Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo patirtis transporto ir logistikos srityje, geri valstybės institucijų ir transporto kompanijų ryšiai, gebėjimas spręsti tokius klausimus, kaip Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos kirtimas per 30 min. vežant krovinius geležinkeliu – visa tai ne tik augina dvišalius krovinių srautus, bet ir didina šalių bendradarbiavimo potencialą plėtojant ekonominius ryšius tarp Europos ir Azijos.
Gabenant Europai skirtus Kinijos krovinius, AB "Lietuvos geležinkeliai" siūlo panaudoti šalies privalumą – dviejų geležinkelio tinklų – 1435 mm ir 1520 mm – sinergiją, skirtingos vėžės geležinkelio linijas jungiančius terminalus Šeštokuose ir Kaune, taip pat intermodalinius Vilniaus ir Kauno terminalus.
Krovinių pervežimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos nuolat auga. Šių metų sausio–gegužės mėn., palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, 4 proc. padidėjo krovinių vežimas geležinkeliais, 13 proc. – traukiniu "Vikingas". Šiemet ypač augo Kinijos krovinių tranzitas – nuo 7 traukinių 2018 m. sausio–gegužės mėn. iki 56 traukinių per pirmus penkis šių metų mėnesius.
Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio tyrimų universiteto Rytų tyrimo mokyklos vadovas Aleksejus Maslovas pareiškė, kad Lietuvos uostai neturės pakankamai pajėgumų Kinijos verslui, ypač todėl, kad Lietuvai bus sunku konkuruoti su pirmaujančiais giliais Europos jūrų uostais.
