VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Ukrainos delegacijos vadovas ETPA, Aukščiausiosios Rados deputatas Vladimiras Arjevas, komentuodamas konfliktą tarp Ukrainos užsienio reikalų ministro Pavelo Klimkino ir prezidento Vladimiro Zelenskio interviu žurnalui "Novoye Vremia" metu, pavadino pastarąjį "neišmanėliu".
Konflikto priežastis buvo Kijevo atsakymas į Rusijos užsienio reikalų ministerijos notą dėl suimtų Ukrainos jūreivių, kuris nebuvo suderintas su Zelenskiu.
"Mes matome valstybės tarnautojo pareigą ministro pavidalu (Klimkino — Sputnik), kuris neišdavė valstybės interesų ir, atsiprašau, nevykėlio pozicijos, kuris praleido tokį dalyką, kurio Ukrainos diplomatijos vadovas paprasčiausiai negalėjo padaryti", — sakė Arjevas.
Klimkino atsakymas į Rusijos notą
Birželio 25 dieną Maskva nusiuntė notą Tarptautiniam jūrų teisės tribunolui ir Ukrainos ambasadai, kurioje siūlo atsižvelgti į Kijevo prašymą paleisti Ukrainos jūreivius "pagal baudžiamojo proceso teisės aktus", nepaisant to, kad baudžiamasis procesas jų atžvilgiu tęsis.
Atsakydamas, Klimkinas reikalavo, kad Maskva nedelsiant įgyvendintų tribunolo sprendimą ir paleistų visus sulaikytuosius.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pavadino atsisakymą diskutuoti apie piliečių išlaisvinimą paradoksu. Kaip teigė oficiali žinybos atstovė Marija Zacharova, Kijevo valdžios institucijoms nereikalingi sulaikyti jūreiviai, jiems reikalingas tik su šia situacija susijęs triukšmas.
Įvykis Kerčės sąsiauryje
2018 metų lapkričio pabaigoje Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivai pažeidė Rusijos Federacijos valstybės sieną ir ilgą laiką pavojingai manevravo, nereaguodami į teisėtus Rusijos pasieniečių reikalavimus.
Vėliau pažeidėjai buvo sulaikyti, pradėta baudžiamoji byla. Pažymima, kad tarp Ukrainos jūrininkų buvo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnai.
Ukrainoje sulaikytieji laikomi "karo belaisviais", Ukrainos piliečiai buvo suimti už Rusijos teisės pažeidimus, todėl tokie pareiškimai yra nepagrįsti. Be to, Maskva ir Kijevas nėra karo padėtyje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas incidentą pavadino Ukrainos lyderio Petro Porošenko suplanuota provokacija, susijusia su jo žemu reitingu rinkimų išvakarėse.
Krymas ir Sevastopolis tapo Rusijos regionais po 2014 metų kovo mėnesio referendumo. Prisijungimą prie Rusijos teritorijos palaikė 96,77% Krymo ir 95,6% Sevastopolio gyventojų.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad Krymo gyventojai balsavo už prijungimą prie Rusijos teritorijos demokratiškai, buvo atsižvelgta į tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Organizacijos įstatus. Tačiau Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos prezidento teigimu, Krymo klausimas "uždarytas visiems laikams".
