VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Daugelis Rusijos gyventojų augina naminius gyvūnus, tuo metu kačių beveik du kartus daugiau nei šunų — 33,7 mln., palyginti su 18,9 mln. Panašus vaizdas yra ir kitose pasaulio šalyse. Kodėl iš naminių gyvūnų katės ir šunys yra artimiausi žmogui, pasakoja RIA Novosti autorė Alfija Enikejeva.
Šuniškas žvilgsnis
Meilė šunims slypi giliai mūsų genuose. Pasak Švedijos mokslininkų, kurie ištyrė 35 tūkst. dvynių porų, norą turėti keturkojį draugą daugiau kaip 50 proc., lemia genetikos veiksniai.
Kokie būtent genai sudaro norą tapti šuns savininku dar nėra aišku. Tačiau visai įmanoma, kad jie yra kažkaip susiję su šunų mimikos suvokimu. Iš tiesų šių gyvūnų prijaukinimo procese pasikeitė mimikos raumenų anatomija.
Šunų du pagrindiniai raumenys LAOM ir RAOL šiek tiek skiriasi nuo laukinių protėvių vilkų. Pirmieji pakelia antakių vidų, antrieji — išorinį akies kampą prie ausies. Dėl šios priežasties šuns akys atrodo didesnės, o jų snukio išraiška atrodo šiek tiek liūdnesė.
Pasak amerikiečių ir britų biologų, žmonėms tai patinka, nes tokia mimika primena įsižeidusio ar nelaimingo žmogaus veido išraišką. Ir tikėtina, kad ši ypatinga šunų savybė siejama su noru rūpintis jais.
Straipsnio autoriai pažymi, kad gyvūnai, kurie dažniau ir intensyviau kilnoja antakius, paprastai dažniau paimami iš prieglaudų nei jų mažiau emocingi giminaičiai.
Korgių "šeima" įsivaikino du raudonuosius vilkiukus — video >>
Šią prielaidą patvirtina ir tai, kad vizualinio kontakto tarp šuns ir žmogaus metu išsiskiria oksitocinas abiejų organizmuose. Šis hormonas skatina pasitikėjimą ir sukuria meilės jausmą. Būtent jis yra susijęs su emocinio ryšio tarp motinos ir vaiko kūrimu. Akivaizdu, kad panaši reakcija gali išsivystyti tik reaguojant į kai kurias išorines šunų savybes.
Šunims oksitocino išsiskyrimas leidžia geriau suprasti žmogaus emocijas ir kurti socialinius ryšius šeimininko šeimoje. Šia prasme jie yra dar didesni meistrai nei mūsų artimiausi šimpanzių protėviai.
Tik mudu su žirgu…
Tokius pačius išsivysčiusius mimikos raumenis, kaip ir šuo, turi dar vienas puikus žmogaus draugas — žirgas. Kaip išsiaiškino amerikiečių ir britų specialistai, šių gyvūnų išraiškos yra daug įvairesnės nei kai kurių primatų, o kai kuriais atvejais jų imitacijos netgi sutampa su žmogaus. Ypač gerai išvystyti raumenys aplink burną, ausis ir nosį.
Tyrėjai peržiūrėjo 15 valandų vaizdo įrašą, kuriame buvo pavaizduotos apie 86 arklių mimikos. Jie nustatė pagrindines mimikas — lūpų tempimą, mirksėjimą ir t.t — ir palygino juos su žmogaus.
Paaiškėjo, kad tokių elementarių judesių yra 17 (pas šimpanzes ir šunis — atitinkamai 13 ir 16) ir dauguma jų sutampa su žmogaus veido mimikomis.
Pavyzdžiui, net jei antakių nėra, žirgai sugeba pakelti odą virš vidinio akies kampo, kaip mes darome, kai judame antakius.
Be to, kaip paaiškėjo, žirgai ne tik meistriškai jaučia žmogaus emocijas, bet taip pat žino, kaip atskirti pagal žmogaus balsą ir įsiminti. Kai tyrėjai specialiai pristatė gyvūnams piktų ir nesišypsančių žmonių nuotraukas, vėliau žirgai stengėsi išvengti tų, kurie buvo pavaizduoti šiose nuotraukose.
Seniausios veislės: Vilniuje vyko arklių paroda >>
Jei gyvūnui kažkas nepatinka, jis apie tai būtinai praneš šeimininkui. Dažniausiai sutikimo ženklas yra prunkštimas, tačiau kai kurie žirgai išmokyti naudoti simbolius bendraujant su žmonėmis. Ir jie su tuo susitvarko ne ką prasčiau nei šimpanzės ir gorilos.
Katiniškas meilumas
Vienintelė paslaptis yra katė. Jos mimikos ne tokios išraiškingos nei šunų ar žirgų. Taigi, amerikiečių ir britų mokslininkai suskaičiavo tik 15 motorikos judesių, išreiškiančių gyvūno emocijas, ir šis skaičius, be mimikos, taip pat apėmė ausų ir uodegos padėtį. Be to, šiuolaikinių naminių kačių elgesys nėra tolimas kačių protėviams — laukinėms katėms kurios propogavo naktinį gyvenimą.
Bet, kaip paaiškėjo, kačių mimika ne prie ko, jos pradeda glaustytis. Stebėdami kelis mėnesius- nuo šešių mėnesių iki 14 metų amžiaus gyvūnų, gyvenančių trijose britų prieglaudose, ekspertai nustatė, kad žmonės dažniau renkasi tas kates, kurios intensyviau trinasi į įvairius narvo daiktus.
Toks elgesys padidina tikimybę susirasti šeimininką beveik 30 proc. Trinties funkcijos vis dar nėra aiškios, tačiau mokslininkai mano, kad tai gali reikšti draugiškumą ir paklusnumą.
Be to, katės yra bene geriausiai atpažįstantys žmogaus emocijas gyvūnai pasaulyje. Oklando universiteto (JAV) mokslininkai atlikto eksperimentą, kurio metu 12 kačių pradėjo elgtis kitaip, priklausomai nuo to, ar jų savininkai šypsosi, ar yra nuliūde. Pirmuoju atveju gyvūnai lipo ant žmogaus kelių ir stengėsi visą laiką būti šalia. Atruoju atveju, katės bėgo nuo savininkų.
Pasak autorių, gebėjimas teisingai interpretuoti žmogaus mimiką — įgūdis, įgautas prijaukinimo procese. Tačiau tai nereiškia, kad katės sugeba jausti tai, ką jaučia jų šeimininkai. Katės tiesiog suinteresuotos kaimynyste su žmogumi, nes tai supaprastina išlikimą, pabrėžia mokslininkai.
Tačiau kai kurie specialistai mano, kad žmogų traukia ne kačių švelnumas, o paprasčiausi ląstelėse užsiveisę parazitai. Toksoplazmoms žmogus — tarpinis nešiotojas. Štai kodėl purūs gyvūnai gali atrodyti tokie patrauklūs žmonėms.
Yra hipotezė, kad parazitai gali daryti įtaką smegenų darbui ir priversti, pavyzdžiui, užkrėstas peles nebijoti kačių. Tikėtina, kad kažkas panašaus atsitinka su žmogumi, kuris turi toksoplazmų.
Tiesa, nėra jokių mokslinių straipsnių, patvirtinančių ar paneigiančių šias prielaidas.
