Vilniuje liepos 13 dieną paminėtos 75-osios Vilniaus išlaisvinimo nuo nacių užpuolikų metinės.
Pagerbti mirusiųjų atėjo Rusijos ambasados Lietuvoje atstovai, visuomeninių organizacijų nariai, taip pat Didžiojo Tėvynės karo veteranai.
Hitlerio armijos okupacija Vilniuje prasidėjo 1941 metais birželio 24 dieną ir truko 1115 dienų iki 1944 metų liepos 13 dienos, kai Raudonoji armija įžengė į miestą.
Maskvoje, ant Poklonnaja gora kalvos, nuaidėjo daugiau nei du tūkstančiai fejerverkų, skirtų paminėti 75-ąsias Vilniaus išlaisvinimo nuo nacių užpuolikų metines. Rusija planuoja surengti analogiškus renginius kitų TSRS ir Rytų Europos miestų garbei, rengdamasi 75-osioms Didžiosios Tėvynės karo pergalės metinėms. Kauno garbei fejerverkai bus paleisti rugpjūčio 1 dieną.
Anksčiau Lietuva buvo pasipiktinusi dėl Rusijos valdžios ketinimų paleisti fejerverkus. Lietuvos užsienio reikalų ministerija protestavo ir pareiškė, kad pergalė prieš nacizmą yra labai svarbi Lietuvos ir visos Europos likimui, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaiga "neužtikrino laisvės Lietuvai". Protestus prieš tokius įvykius taip pat išreiškė Latvija ir Estija.
Rusijos ambasada Lietuvoje mano, kad Lietuvos valdžios institucijų reakcija yra "neadekvati". Rusijos diplomatai pabrėžė, kad Vilniaus "destruktyvus žingsnis, iškreipiantis mūsų bendrą istoriją ir slopinantis tūkstančių sovietų karių atmintį", yra nepriimtinas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad fejerverkai šaudomi Rusijos teritorijoje, ir Maskva neprivalo atsiklausti, kokia proga gali tai daryti.
Pareiškimai dėl "sovietinės okupacijos"
Baltijos šalių politinis elitas nuolat skelbia kovą su "sovietinės okupacijos" pasekmėmis ir reikalauja kompensuoti "žalą".
Rusija pabrėžė, kad Lietuva neturi teisinio pagrindo ko nors reikalauti, nes Baltijos šalių prisijungimas prie TSRS 1940 metais neprieštaravo to laikotarpio tarptautinės teisės aktams.
Be to, nebuvo karinių konfliktų tarp šalių, o vietos valdžios institucijos netrukdė Sovietų kariams patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų pritarimą.
Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios institucijos. Rusijos URM pabrėžė, kad dėl to neįmanoma vadinti Baltijos šalių buvimo TSRS dalimi "okupacija".
