VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. Antirusiška Lietuvos, Latvijos ir Estijos politika privertė Rusiją plėtoti savo infrastruktūrą Baltijos jūros regione, rašo portalo "RuBaltic.Ru" autorius Olegas Filinas.
Rusijos šiaurės vakarai gali būti dėkingi Baltijos šalių rusofobams: jų dėka Rusijos regionai gavo didelių investicijų ir dabar turi naujausius jūrų uostus, geležinkelius, tiltus. Analitikos portalas "RuBaltic.Ru" ištyrė, kaip Vilniaus, Rygos ir Talino trumparegiška retorika pastūmėjo Rusiją vykdyti didelio masto statybos projektus ir kaip brangiai tai kainuoja Baltijos šalims.
Baltijos šalyse be Rusijos — jokio tranzito
Šiandien Baltijos šalys — tai mažiau nei 7 milijonai nelabai turtingų vartotojų, gamtinių išteklių trūkumas ir pigiausia darbo rinka regione. Pagrindinis Baltijos šalių pranašumas yra jų uostai ir galimas tranzito regiono statusas prekėms iš Azijos ir Rusijos į Skandinaviją ir Vakarų Europą. Bet ar realu įgyvendinti šią galimybę be pačios Rusijos? Rusijos uostai Baltijos jūroje atima tranzitą iš Baltijos šalių.
Ust-Lugos uostas prie Sankt Peterburgo gali būti priskiriamas prie didžiausių Rusijos infrastruktūros projektų. Dėl to Baltijos valstybės kasmet praranda apie 80 mln. tonų tranzito.
2001 metais, kaip alternatyva Latvijos Ventspilio naftos uostui, atidarytas kitas Rusijos jūrų uostas — Primorskas.
Primorsko uostui pradėjus veiklą, Latvija kasmet praranda daugiau nei 50 mln. tonų krovos apyvartos, kuri galėtų eiti per šalies uostą, kelių transporto ir geležinkelių infrastruktūrą.
Rusija ir toliau atims krovinius iš Baltijos šalių uostų, užpildydama esamus transporto pajėgumus ir kurdama naujus. Visų pirma, 2019 metų gegužės mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pritarė Jantarno giliavandenio uosto projektui.
Daroma prielaida, kad Rusijos kompanijos "Uralchem" ir "Uralkalij" produktai bus gabenami per naujuosius Jantarno jūros vartus. Dabar chemikai naudojasi Lietuvos ir Latvijos uostų paslaugomis. Tai sudaro apie 40 mln. tonų krovinių.
Dėl SGD Kaliningradas neliks be dujų
Apsaugodama Kaliningradą nuo galimų Baltijos kaimynų "staigmenų", Rusija suorganizavo suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimą į Kaliningrado dujų saugyklą jūra.
Suskystintos dujos patenka į Rusijos eksklavą Baltijos jūroje, ypač iš naujos Jamalo SGD gamyklos. Bendrovės projekto įgyvendinimas prasidėjo 2011 metais. Pirmos dujų partijos iš Jamalo atgabentos 2017 metais.
Jamalo SGD gamyklos gamybos pajėgumai per metus sudaro daugiau nei 16 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų. Dujos yra kraunamos Sabamo uoste, Jamale. Tiekimai iš gamyklos vyksta tiek Vakarų, tiek rytų kryptimi — į Kiniją.
Jamalo dujos gabenamos tanklaiviais. Po to plūduriuojantis regazifikacijos įrenginys "Maršal Vasilevskij" paverčia SGD dujomis ir pumpuoja jas į dujų transportavimo sistemą. Siekiant įgyvendinti šį procesą, 5 km nuo kranto "Gazprom" sukūrė dirbtinę salą su dujų priėmimo terminalu ir 13 kilometrų ilgio dujotiekiu.
SGD infrastruktūros potencialas Kaliningrado srityje yra apie 3,7 mlrd. kubinių metrų per metus.
Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas pavadino SGD pristatymą į regioną "draudimu" nuo "kai kurių nestabilių politikų atsitiktinių emocinių sprendimų poveikio".
Pagal projektus, iki 2024 metų Rusijoje bus septynios SGD gamyklos. Jų bendras projektinis pajėgumas viršys 60 mln. tonų kuro per metus.
Nesutariat su Rusija? Tuomet nematysite ir Kinijos prekių!
Baltijos šalių viltis dalyvauti transporto projekte "Naujasis šilko kelias" kasmet senka. Padėtis Baltijos šalyse yra panaši į Ukrainos.
Rusija siūlo Kinijai ir jos Europos partneriams geresnes bendradarbiavimo ir patikimesnės infrastruktūros sąlygas.
"Deja, turime pasakyti, kad kelių kokybė yra prasta. 59 proc. kelių yra nepatenkinamos būklės, jų kokybės indeksas neatitinka reikalavimų", — sakė Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis apie Lietuvos kelių būklę.
Baltijos šalių įmonės praranda krovinių srautą dėl Rusijos bendrovių iniciatyvų. Pavyzdžiui, 2018 metais Rusijos geležinkelių logistika sudarė susitarimą su jūrų perkrovimo kompleksu "Bronka" dėl konteinerių perkrovimo ir tolesnio gabenimo į Europą. Latvija prarado dar vieną tranzitą.
Bronkos uostas pradėtas eksploatuoti 2015 metais. Jis įsikūręs pietinėje Nevos dalyje, Suomijos įlankos pakrantėje, ir yra įtrauktas į Didžiojo Sankt Peterburgo uosto kompleksą.
Gegužės mėnesį Estijos ekonomikos ministras Taavis Aasas pakvietė Rusijos susisiekimo ministerijos vadovą Jevgenijų Ditrichą pasikalbėti Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume (SPIEF). Susitikimo metu Estijos pareigūnas galėjo susitarti dėl dvišalio transporto komisijos darbo atnaujinimo.
Tačiau dialogo atnaujinimas nereiškia tranzito tarp Estijos ir Rusijos atgaivinimo, kaip pats Taavis Aasas pripažino po forumo.
Be krovinių iš Kinijos, Rusijos geležinkeliai atima tranzitą iš kitų Baltijos uostų ir uostų į kitas paskirties vietas, pvz., anglies transportavimą į Turkiją ir Tolimuosius Rytus, ir eksportuoja Baltarusijos naftos produktus.
Naują anglies terminalą "Lavna" planuojama pradėti eksploatuoti jau 2020 metais. Iki 2022 metų įmonės pajėgumai apims 18 mln. tonų anglies per metus.
Kaliningradui ir Baltarusijai nebereikalingas BRELL kaip pardavimo rinka
Baltarusijos AE yra vienareikšmiška Rusijos ir Baltarusijos projekto sėkmė. Atominės elektrinės statyba prasidėjo 2011 metais, o 2019 metų vasarą ir rudenį ekspertai atliks pirmąjį įrenginio paleidimą ir prijungimą prie tinklo.
Nuo pat projekto pradžios pagrindinis stoties statybos priešininkas buvo Vilnius. Pažymėtina, kad Baltarusija, vadovaudamasi sveiku protu ir ekonominiu pranašumu, sugebėjo įveikti Černobylio tragedijos psichologinę traumą. 2009 metais Europos Sąjungos nurodymu Lietuva uždarė savo Ignalinos AE ir tapo energetiškai priklausoma. Dabar šalis nesėkmingai bando užkirsti kelią kaimynų projektui.
Baltijos šalys yra pasirengusios išleisti milijonus dolerių ir rizikuoti elektros energijos tiekimo patikimumu tik tam, kad išeitų iš BRELL elektrinio žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva). Paprasčiau tariant, pakeisti elektros energijos tiekėją.
Tuo tarpu Rusija stiprina Kaliningrado srities energetinį saugumą. 2016 metais Vladimiras Putinas patvirtino keturių naujų gamybos stočių statybą regione. 2018 metų kovo mėnesį Rusijos energetikos sektorius pradėjo statyti dvi naujas šilumines elektrines. Po metų pradėta eksploatuoti 455,2 MW talpos "Pregolskaja" stotis. 2020 metais pradės veikti Primorsko ŠE.
Dėl to Kaliningradas mažiau kaip 5 metus gaus apie 1 GW gamybos pajėgumų. Dėl naujų įmonių regione jau susidarė energijos perteklius, kuris leis dalį elektros eksportuoti.
Kaimynų dėka sėkmė nusišypsojo
Uostų, stočių, terminalų ir kelių statyba Baltijos jūros pakrantėse Rusijai yra jos piliečių saugumo ir gerovės užtikrinimas.
Naujasis Kaliningrado srities uostas pakeis padėtį Baltijos jūroje, rašo žiniasklaida >>
Be to, Baltijos šalys dažnai veikia kaip grėsmės, reguliariai taikančios įvairius apribojimus ir pateikdamos iniciatyvas, nukreiptas prieš Rusiją.
Tačiau Rusijos projektų kokybė ir mastas viršijo "draudimo nuo nenuspėjamo kaimyno" sistemą. Dėl šios priežasties vos per 10 metų šalis sukūrė daugiau nei 10 didelių įmonių, kurios sustiprino Rusijos ekonominę įtaką, ir atsisakė tranzito per Baltijos šalis.
