VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Latvijos universiteto Verslo, vadybos ir ekonomikos fakulteto dekanas Gundars Berzins sudarė savotišką "pjedestalą" Baltijos šalių ekonominio vystymosi požiūriu, praneša "Mixnews.lv".
Remiantis jo padarytomis išvadomis ir vertinimais, Latvija šiose "varžybose" užima tik trečiąją vietą.
Pasak Berzino, kiekviena Baltijos šalis ėjo savo vystymosi keliu.
Pavyzdžiui, Estija laiko save Vakarų Europos dalimi ir drąsiai teigia, kad ji laikosi elektroninės ekonomikos, kuriai būdinga didelė pridėtinė vertė. Dėl tokios pozicijos šalis greitai pateko į pasaulinę tendenciją. Estijoje mokesčiai yra mažesni, o atlyginimai didesni nei Latvijoje. Visų šių rodiklių suvestinėje Estija pirmauja ekonominio vystymosi požiūriu, sakė Berzinas.
Antrąją vietą profesorius skyrė Lietuvai. Pasak jo, ji pasirinko kitokį kelią nei Latvija ir Estija. Lietuva apibrėžė savo kelią, kaip sukurti palankią aplinką verslininkams. Didelis pliusas, pasak Berzino, yra tas, kad tiek vyriausybėje, tiek valdžioje apskritai yra tos pačios partijos, kurios gali tolygiai plėtoti ekonominius centrus.
"Lietuva kuria ekonomiką, galinčią investuoti į vystymąsi. Ji pasivijo Estiją, dalyvaudama pasauliniuose prekybos tinkluose ir plėtodama prekybą. Latvija atsilieka", — teigė jis.
Sputnik Lietuva anksčiau rašė, kad pernai Lietuvoje apie 645 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais skurdo rizikos lygis siekė 22,9 proc., ir, palyginti su 2017 metais, nepasikeitė.
Skurdo rizikos riba 2018 metais sudarė 345 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 724 eurus — šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2017 metais, padidėjo 12,4 proc.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2018 metais jis sudarė 37,7 proc. ir, palyginti su 2017 metais, padidėjo 4,3 proc. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2017 metais) buvo 277,3 eurai ir sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos.
